Puslapis 57

Parašytas: 20 Spa 2007, 11:17
Ramunė
· Norint išsaugoti maistingas žuvies medžiagas, geriausia ją kepti, troškinti garuose ar mažame kiekyje riebalų. Verdama ji praranda tas maistingas medžiagas.

· Žuvis bus skanesnė, jeigu ją nuvalę pamerksime į pieną.

· Žuvies žvynus lengviau nuvalysime, jei ją pašlakstysime actu.

· Krevetes virkime trumpai, kitaip jos bus kietos.

Parašytas: 20 Spa 2007, 11:17
Ramunė
· Kad salotos neprarastų vitamino C, nepjaustykime jų peiliu, o prieš patiekdami suplėšykime rankomis.

· Žalius vaisius ir daržoves pjaustykime ant plastmasinės lentelės, nes ji nesugeria sulčių.

· Svogūno kvapas iš indo išnyks, jei ant dugno užpilsime 2–3 šaukštelius acto ir užvirinsime.

Parašytas: 20 Spa 2007, 11:17
Ramunė
· Kad pjaustydami svogūnus neašarotume, nulupę trumpai panerkime į karštą vandenį.

· Brokoliai išverda daug greičiau, jeigu prieš dedant į verdantį vandenį kryžmai įpjaunamas kotas.

· Kad brokoliai verdami neprarastų savo gražios žalios spalvos, į vandenį įdėkime šaukštelį cukraus.

Parašytas: 20 Spa 2007, 11:18
Ramunė
· Į verdamus ryžius įlašinkime kelis lašus citrinos sulčių arba ištirpintos citrinos rūgšties, tada ryžiai nesusiklijuos ir liks balti.

· Bigosas (kopūstų ir mėsos troškinys) bus skanesnis, jei jį paruošime 1–2 dienas prieš patiekiant. (Apie bigoso ruošimo būdus rašysime kitą kartą).

Parašytas: 20 Spa 2007, 11:18
Ramunė
Kad kepama mėsa būtų švelnesnė, ją pašlakstykime šviežiomis ananasų sultimis ir palaikykime jose 10 min.

· Dažnai laistant kepamą viščiuką riebalais, jo mėsa bus sultingesnė, o odelė –gražiai paskrudusi.

Parašytas: 20 Spa 2007, 11:21
Tutsi
:luks:

Parašytas: 20 Spa 2007, 11:22
Ramunė
Dažnai laistant kepamą viščiuką riebalais, jo mėsa bus sultingesnė, o odelė –gražiai paskrudusi.

· Kepdamos naminį ar laukinį paukštį orkaitėje, į skardą dėkime jį nugara žemyn. Riebų paukštį apšlakstykime trupučiu karšto vandens, liesą – riebalais. Vidų ir išorę galima patrinti perpjauta citrina.

Parašytas: 20 Spa 2007, 11:25
Ramunė
Patiekalas viename puode: dešimt sriubos įsakymų


Nuostabūs kvapai, sklindantys iš virtuvės dažnai byloja — šeimininkė verda sriubą! Sriubas galime patiekti pusryčiams, pietums, vakarienei, kaip „patiekalą viename puode“. Be to, mitybos specialistų nuomone, jos turi gydomųjų savybių, padeda greitai sudeginti riebalus.
Dabar vis dažniau akcentuojama tai, jog maistas turi būti ne tik skanus, bet ir sveikas. Sriubos — vienas iš tų patiekalų, kurie atitinka sveikos mitybos reikalavimus. Jos turi gydomųjų savybių, palaiko organizme skysčio santykį, skatina virškinamųjų sulčių išsiskyrimą. Sriuba stimuliuoja, aprūpina ne tik vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis, bet ir baltymais, riebalais bei angliavandeniais. Sriubų maistingumas priklauso nuo priedų maistingumo ir gausumo. Organizmas šį patiekalą pasisavina itin lengvai.

Parašytas: 20 Spa 2007, 11:26
Ramunė
Sriuba — bene paprasčiausias patiekalas. Ją išvirti gali ir nepatyrusi virėja. Atsižvelgdami į galimybes, laiką, pasitelkę išmonę, galime pagaminti skanių sriubų ir šventėms, ir paprastiems pietums, ir ligoniui, ir svečiui. Sriubos gali būti labai įvairios: skaidrūs sultiniai, pertrintų ir nepertrintų daržovių sriubos su grietine, grietinėle ar jogurtu, kruopinės, mėsiškos sriubos, šaltsriubės, sriubos su įvairiais padažais.
Jeigu valgomas antrasis patiekalas, tai sriubos kiekis vienam asmeniui pietums turėtų būti apie 500 g, be antrojo patiekalo – gali būti ir daugiau. Sriubų maistinės ir skoninės medžiagos yra pasiskirsčiusios dideliame skysčio kiekyje, sriubose gausu skoninių ir aromatinių medžiagų, kurios sužadina apetitą ir skatina virškinimą. Dėl šių savybių sriuba dažniausiai yra patiekiama prieš sunkiau virškinamus ir kaloringus patiekalus.

Parašytas: 20 Spa 2007, 11:27
Ramunė

Sriubų įvairovė ir gaminimo būdai


Sriubų įvairovė išties didžiulė. Jos verdamos iš sultinių, daržovių, vaisių ir uogų nuovirų ar pieno. Į sriubas dedamos daržovės, miltiniai ar kruopų gaminiai, mėsa. Garnyrai praturtina sriubas vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, organinėmis rūgštimis.
Pagal patiekimo temperatūrą sriubos skirstomos į karštąsias ir šaltąsias. Karštosios sriubos patiekiamos 75-80 oC temperatūros. Tai sriubos, paruoštos iš sultinių arba nuovirų, taip pat pieniškos sriubos. Šaltosios sriubos patiekiamos ne aukštesnės kaip 14 oC temperatūros. Jos ruošiamos iš rūgštaus pieno ar kefyro, alaus, giros, daržovių nuoviro, sulčių arba jų mišinio. Tai dažniausiai sezoninės sriubos, patiekiamos karštomis vasaros dienomis. Saldžiosios sriubos (duoninės, vaisių ir uogų) žiemą gali būti patiekiamos karštos, o vasarą šaltos.
Daugelio karštųjų sriubų pagrindas yra sultinys, todėl ir verdamos sriubos skonis ir kokybė priklauso nuo sultinio kokybės. Sultiniai yra verdami iš mėsos ir kaulų arba mėsos-kaulų rinkinių, žuvies arba žuvies maistinių atliekų. Sultiniai, išvirti iš mėsos, paukštienos ar žuvies, yra panašios sudėties, tik skiriasi atskirų komponentų santykiu. Mėsos sultinyje yra daugiau mineralinių druskų ir ekstraktinių medžiagų.

Parašytas: 20 Spa 2007, 11:27
Ramunė

Ką reikia žinoti verdant sriubą?

Kiekviena šeimininkė, verdanti sriubą, turėtų žinoti, kad sriubai virti labiausiai tinka moliniai, emaliuoti, akmeniniai indai. Be to, sriubą geriau pavyksta išvirti, kai jos verdama mažiau bei kuo lėčiau ir ramiau.Vandens ir kitų produktų santykis sriubose turi būti tiksliai subalansuotas. Visi produktai turi būti švieži ir rūpestingai paruošti griežtai laikantis tam tikrai sriubai būdingos pjaustymo formos, nes ji turi įtakos sriubos skoniui. Produktai į sriubą turi būti dedami tam tikra tvarka, kad nė vienas nepervirtų ir visa sriuba nevirtų per ilgai. Sūdyti sriubą reikia tik tada, kai ji baigia virti, t. y. tuo momentu, kai jos pagrindiniai produktai ką tik išvirė, bet dar nepervirė, nesukrito ir gali vienodai sugerti druską. Atsakingiausias sriubos virimo momentas — likus 3-7 min. iki virimo pabaigos. Tai laikas, per kurį reikia suteikti sriubai skonį — aromatą, pikantiškumą.

Parašytas: 20 Spa 2007, 11:27
Ramunė
Dešimt sriubos įsakymų!

1. Daržoves sriubai pjaustykite pagal kitų produktų dydį ir formą. Sriuboms su vermišeliais — šiaudeliais, su figūriniais makaronų gaminiais — žvaigždutėmis, skrituliukais, su ankštiniais — kubeliais ir pan. Verdant tokius produktus, daržovės geriau išlaikys savo formą, o sriuba bus skanesnė.

2. Produktus dėkite tik į verdantį vandenį. Šaltame vandenyje yra fermentų, kurie lemia vitamino C ir kitų produkto sudėtinių dalių oksidaciją.

3. Nedėkite į puodą visų produktų vienu metu. Vieni jų pervirs, kiti liks neišvirę.

4. Pomidorus ir kitas daržoves gruzdinkite inde su storu dugnu, maišydami medine mentele ir neleisdami paruduoti. Morkos ir pomidorai turi karotinų, iš kurių organizme susidaro vitaminas A. Šios medžiagos yra raudonai oranžinės spalvos ir gruzdinant ištirpsta riebaluose, suteikdamos sriubai gražų atspalvį. Aromatinės medžiagos, ištirpusios riebaluose, geriau išsilaiko. Iš svogūno išeina medžiagos, turinčios aitrų skonį ir verčiančios žmones ašaroti.

5. Prieš dėdami į barščius raugintų kopūstų, juos atskirai patroškinkite su riebalais nedideliame skysčio kiekyje. Ilgai troškinami kopūstai praranda per didelį aštrumą, įgyja malonų aromatą. Be to, suyra pieno rūgštis, trukdanti suminkštėti ir patiems kopūstams, ir kitoms daržovėms.

6. Burokėlius taip pat troškinkite atskirai, pridėję riebalų ir acto, nedideliame skysčio kiekyje. Sriuba bus norimo skonio, jei troškintus su actu burokėlius į ją dėsite po truputį.

7. Bulves apvirkite ir tik tada dėkite rūgščius produktus — raugintus kopūstus, troškintus su actu burokėlius, sūdytus agurkus ir kt. Nuo šių produktų bulvės „kietėja“.

8. Gruzdintas daržoves, laurų lapelius, pipirų grūdelius į sriubą dėkite virimo pabaigoje, kad ilgai virdami jie neprarastų savo aromato.

9. Sriubą pagardinkite miltais, sumaišytais su sviestu ir riebalais, arba pagruzdintais, kol pasidaro šviesiai geltonos spalvos. Gruzdinami miltai įgyja malonų riešutų aromatą ir sriuboje nebūna lipnūs. Sriubą galima pagardinti ir bulvėmis, išgriebtomis iš sriubos, sutrintomis ir vėl atgal įdėtomis.

10. Sriuboms gardinti tinka įvairūs prieskoniai: anyžiai, bazilikai, vaistiniai kiečiai, dašiai, agurklės, kaleno pipirai, krapai, peletrūnas, pankoliai, kardamonas, česnakai, kalendos, kmynai, gelsvės, laurų lapeliai, mairūnas, muskatas, gvazdikėliai, raudonėliai, raudonieji pipirai, petražolės, kartieji pipirai, baltieji pipirai, pipirinė, kvapieji pipirai, rozmarinai, šafranai, šalavijai, melisos, cinamonas, kadagiai, vanilė, čiobreliai, laiškiniai česnakai.

Parašytas: 20 Spa 2007, 12:54
Ramunė
Sojos padažas

Dar visai neseniai naujiena mūsuose buvęs sojos padažas dabar – beveik privalomas kiekvienos virtuvės atributas. Kuo gi jis mus taip pavergė?

Gamybos paslaptys

Japonų ir kinų virtuvės karalių, sojos padažą, galima naudoti daugeliui patiekalų pagardinti. Skirtingai nei daugelis kitų sojos produktų, padažas turi pikantišką specifinį skonį, kurio paslaptis glūdi specifinėse gamybos technologijose.

Parašytas: 20 Spa 2007, 12:55
Ramunė
Klasikinis sojos padažas gaminamas iš prinokusių sojos pupelių. Jos išlukštenamos, garinamos, tada sumaišomos su maltais skrudintais kviečių grūdais. Mišinys užpilamas sūdytame vandenyje ir išmaišomas. Gauta tiršta masė sukrečiama į specialius maišus, kurie išdėliojami arba sukabinami saulėje. Prasideda natūrali fermentacija, o iš maišų ėmęs tekėti skystis – jau beveik gatavas sojos padažas. Rūgstant kviečių krakmolui išsiskiria cukrus, kuris šiam padažui ir suteikia salstelėjusį skonį. Belieka supilti nuvarvėjusį padažą į indą ir perfiltruoti. Jam nebereikia konservantų.
Tiesa, toks natūralios fermentacijos procesas turi vieną rimtą minusą – jis trunka daugiau nei metus. O išaugusi sojos padažo paklausa neleidžia „žaisti“ taip ilgai. Taigi norint pagreitinti šį procesą į sojos padažą ne per seniausiai imta dėti rūgimą aktyvuojančių bakterijų pasėlių. Su šiomis bakterijomis sojos padažui rūgti užtenka 1 mėn., o gautas produktas savo vertingosiomis savybėmis nenusileidžia natūraliai rūgusiam.

Parašytas: 20 Spa 2007, 12:55
Ramunė

Tamsusis ir šviesusis


Nors sojos padažas gali turėti daugybę skonio atspalvių, priklausomai nuo gamybos niuansų, juos paprastai atpažįsta tik užkietėję gurmanai. Paprastiems vartotojams lengviausia sojos padažą skirstyti į tamsųjį ir šviesųjį. Tamsusis sojos padažas būna kiek ilgiau išlaikytas, jis šiek tiek tamsesnis ir tirštesnis už šviesųjį. Jo skonis irgi sodresnis, todėl jei dar nesi pratusi prie sojos padažo skonio – žinovai rekomenduoja pradėti pažintį nuo šviesiojo. Be abejo, „šviesiuoju“ jis vadinamas tik sąlyginai – todėl, kad yra kiek šviesesnio atspalvio, truputėlį skystesnis, skaidresnis nei tamsusis.

Parašytas: 20 Spa 2007, 12:56
Ramunė

Kaip išsirinkti?

Išsirinkti gerą sojos padažą ne taip paprasta. Kai kuriems gamintojams ir mėnesį laukti padažo fermentacijos – pernelyg daug. Taigi gamindami pigesnį produktą jie ėmė į paruoštą padažą dėti sieros arba druskos rūgšties, pasigamindami savotišką sojos padažo pusfabrikatį. Deja, šios medžiagos sukelia chemines reakcijas, kurių metu sojos padaže atsiranda kenksmingų priemaišų – chlorpropanolių, laikomų stipriais kancerogenais. Todėl renkantis padažą vertėtų atkreipti dėmesį į šias rekomendacijas:
• Kokybiškas sojos padažas laikomas tik stikliniuose buteliukuose. Tik taip geriausiai išlaikomas skonis ir aromatas.
• Sudėtinės padažo dalys – tik sojos pupelės, kviečiai, cukrus, druska, actas. Gali būti ir papildomų komponentų – pvz. žemės riešutų, česnako, - bet tik labai mažai.
• Kokybiškas sojos padažas, net ir tamsus, prieš šviesą atrodo šiek tiek skaidrus, neturi nuosėdų.

Parašytas: 20 Spa 2007, 13:12
Tutsi
:hypno:

Parašytas: 20 Spa 2007, 23:17
duziki
nu ramunyt ir pasistengei :hypno: yra ka paskiaityti :geles:

Parašytas: 21 Spa 2007, 08:08
Ramunė
Taigi tiek pratylėjus, daug ką pasakyt turiu :wink:

Parašytas: 21 Spa 2007, 13:59
duziki
nu taip turi atsigriebti uz praejusi laika :geles:

Parašytas: 22 Spa 2007, 09:38
Tutsi
Ramunė rašė:Taigi tiek pratylėjus, daug ką pasakyt turiu :wink:
kaip visada,tyli,tyli,bet kai prasizioji.... :hypno: ....... :luks:

Parašytas: 22 Spa 2007, 16:26
duziki
:laugh: :laugh: :laugh:

Parašytas: 22 Spa 2007, 17:21
Ramunė
Tutsi rašė:
Ramunė rašė:Taigi tiek pratylėjus, daug ką pasakyt turiu :wink:
Kaip aš pagalvoju : neturiu ūgio, tai bent jau gerkle skųstis negaliu. Ir pirščiukais, žinoma :wink:

Parašytas: 22 Spa 2007, 17:29
Tutsi
niekas ir nesigincija :wink:

Parašytas: 22 Spa 2007, 17:37
duziki
:luks:

Parašytas: 29 Lap 2007, 16:24
Svečias
Jei gaminamas patiekalas pridegė, neskubėkite perdėti jo į kitą puodą. Įstatykite pridegusį puodą į indą su šaltu vandeniu.

Pridegęs maistas pats prilips prie puodo dugno, tad galėsite lengviau išimti dar valgyti tinkamą patiekalo dalį.

- Nevirkite košių emaliuotuose puoduose - taip jos lengvai pridega.

- Jeigu „pabėgo“ virinamas pienas, juo užlietą vyryklės plotą skubiai uždenkite drėgnu laikraščiu - jis neleis blogam kvapui pasklisti po visus namus.

- Iš vidaus patamsėjusiems puodams ir arbatiniams ankstesnę spalvą grąžinsite pavirinę juose obuolių ir kriaušių lupenas.

- Jei nuo darbo virtuvėje nusidažė rankos, patrinkite jas obuolio žievele.

- Indus, kuriuose buvo pieno produktai, tešla ar kiaušiniai, reikia plauti tik šaltu vandeniu, nes nuo karšto vandens kiaušinio baltymas sustingsta ir tvirtai prilimpa prie indo paviršiaus.

- Indą, kuriame buvo aliejus, išplauti padės kavos tirščiai.

- Produktų pjaustymui skirtas lenteles visada plaukite šaltu vandeniu - jis geriau pašalina įsigėrusius svogūno, mėsos, žuvies kvapus. Itin stiprius kvapus padės panaikinti garstyčių milteliai arba actas.

- Mediniai indai legvai sugeria kvapus. Kad juos pašalintume, valykite medinius indus šilta degtine.

- Indų plovimas palengvės, jei atprasite nešvarias riebaluotas lėkštes krauti viena ant kitos.

Parašytas: 29 Lap 2007, 16:39
Tutsi
apie silta degtine cia geras :shock:

Parašytas: 29 Lap 2007, 16:44
pyp
mano shefas kai tipo bajeruoja tai sako: "gal siltos degtines is muilines ?"

Parašytas: 29 Lap 2007, 16:49
duziki
PATARIMAI TAIPaveikslėlis
O RASE TURBUT JOLANTA :roll:

Parašytas: 29 Lap 2007, 16:50
Tutsi
pyp rašė:mano shefas kai tipo bajeruoja tai sako: "gal siltos degtines is muilines ?"
cia geras senas anekdotas :wink: