Puslapis 11

Šampanas

Parašytas: 21 Kov 2008, 11:43
Ramunė
Apie „Sovietskoje šampanskoje“ – be ironijos, su nostalgija...

Neseniai vienoje interneto svetainėje teko perskaityti: „Sovetskoje“ vardu pavadintas putojantis vynas iš principo negali būti kilnus, nes ši santvarka neigė viską, kas yra kilnu ir aristokratiška.“
Išeitų, kad viskas, kas aristokratiška, savaime esą kilnu, arba, atvirkščiai, kas kilnu – aristokratiška. Vis dėlto manau, kad toli gražu ne. Istorijoje begalė pavyzdžių, kai kunigaikščiai, karaliai ir kiti aristokratai elgėsi visai ne kilniai, o kilnumą rodė kaip tik varguoliai, baudžiauninkai ir vergai.

Parašytas: 21 Kov 2008, 11:44
Ramunė
Kilnumas ar kilmė?

Ši citata, kuria jos autorius, tikiuosi, norėjo išaukštinti tikrąjį šampaną, sukėlė ir šiek tiek kitokių prisiminimų. Šampanas laikomas kilniu gėrimu visų prima ne dėl savo kilmės, o dėl to, kad istoriškai jis ir kiti putojantys vynai buvo pradėti vartoti šventinėmis progomis, o jų turi ne tik kilmingi, bet ir paprasti mirtingieji. Deja, visais laikais būta apsišaukėlių kilmingųjų, o dabar jų ypač pagausėjo.
Galima tik džiaugtis, kad dabartiniai „kilmingieji“ savo šventes gali sutikti su įvairiausiais putojančiais vynais – kilmingais iš Šampanės, mažiau kilmingais iš kitų Prancūzijos regionų ar iš Ispanijos, Italijos ir pan. Pagaliau net ir iš Dzūkijos! Taip, taip. Manau, jog tikras aristokratas garbinga proga gali atkimšti ir „Alita“ saldųjį, jis nepasijus pažemintas „ne tos prabos“ burbuliukų, nes kilmę pirmiausiai išduoda žmogaus elgesys, pagarba aplinkai.
Taigi toks senoliškas pamokslas netyčia išsprūdo perskaičius šiuos „aristokratiškus“ pamokymus lietuvių tautai, apie tai, kas kilnu ir aristokratiška.
Tikriausiai daugeliui dabar sunku suvokti, ką reiškia 1957 metais, tuoj po Vengrijos įvykių, jauniems studentams nuomojamame rūsio kambarėlyje užtrauktomis užuolaidomis Vasario 16-osios garbei kelti to niekinamo „Sovietskoje šampanskoje“ taures. Atleiskite, mielieji, tačiau kito putojančio vyno tuomet nebuvo.
Su anuo „Sovietskoje šampanskoje“, balta servetėle uždengę šį skausmą menantį užrašą, kelios mūsų kartos šventė savo „pergales“, šeimos ir tautos šventes.
Dabar bepigu iš to pasišaipyti, tačiau liūdna, kad mūsų gražių parduotuvių lentynos lūžta apkrautos abejotinos kilmės ir kokybės gėrimų „Sovietskoje sladkoje“ ar „Sovietskoje igristoje“. Importuotojai ir prekybininkai taip pat galėtų parodyti savo kilmingumą bei aristokratiškumą ir nesiūlyti šių įtartinų gėrimų vartotojams.

Parašytas: 21 Kov 2008, 11:44
Ramunė

„Sovietskoje šampanskoje“ keliai ir klystkeliai


Šeštajame dešimtmetyje Vilniuje dar pasitaikydavo gauti „Sovietskoje šampanskoje“, pagaminto Kryme, Golycino gamykloje, kurį be ironijos galima visai gerai vertinti. Kolega pasakojo, kaip tais laikais, paprašytas tėvo atnešti svečiams „šampano“, užbėgo į mažytę krautuvėlę Antakalnyje ir nupirko kelis gerokai aptrintus butelius, o juos atidarę ant kamščio rado užrašą „1946“. Visai galimas daiktas, kad tai buvo Golycino gamyklos produktas, užsigulėjęs Vilniaus užkampio krautuvėlėje.
Tais šešiasdešimtaisiais dažniau buvo galima gauti Rygoje pagaminto „Sovietskoje šampanskoje“ su plastmasiniais kamščiais. Vienas bičiulis pasakojo nuotykį iš tų laikų. Jaunuolis, eidamas pas panelę, pasiėmė butelį „Sovietskoje“. Prie durų sugalvojo, kaip ir dera šampanui, jį atšaldyti, todėl įkišo butelį į sniegą. Tačiau kai jau norėjo atkimšti, kamštis jokiu būdu nepasidavė. Vaikinas buvo girdėjęs, kad plastmasinį kamštį galima pradurti. Taip ir padarė. Pasirodė, kad tai dar kvailesnis pasiūlymas, nes pro mažą skylutę gėrimas bėgo labai plona srovele, o kamščio ištraukti vis tiek nepavyko. Vakaras buvo gerokai sugadintas. Istorija nutyli, ar vaikinas su panele dar buvo susitikę.
Elegantiškai ir be garso atidaryti šampaną mokė vyresnieji, kuriems teko tai patirti Paryžiuje, Berlyne ar Vienoje. Atidarant „Sovietskoje šampanskoje“, iš rytų atėjusi mada reikalavo „pašaudyti“. Kartais dėl prašmatnumo, o kartais protesto dėlei.
„Sovietskoje šampanskoje“ vyno kokybė visą laiką kito. Pirmaisiais pokario metais, kol buvo nedaug gamintojų ir parduotuvėse pasitaikydavo Krymo ar Krasnodaro krašto vyno, jo kokybė buvo visai gera. Vėliau šių gamyklų vyno galima buvo gauti tik Maskvoje ar gamybos vietoje. Vilniuje dažniausiai tekdavo pasitenkinti Rygos gamybos „Sovietskoje šampanskoje“. Kadangi jis, kaip dabar „Alitos“ putojantis vynas, buvo gana pigus, tai net ir jauni specialistai mėgdavo praleisti vakarą „Neringoje“ vien tik su taure „šampano“. Beje, atsikimšti butelį dažniausiai tekdavo patiems, nes padavėjos, matyt, tiesiog prisibijojo tai daryti.
Prisiminimai, kaip žinia, visuomet dvelkia nostalgija. Todėl norisi tikėti, kad prieš 50 metų gertas „Sovietskoje šampanskoje“ vynas galėtų prilygti bent jau ispaniškai cava, tačiau tikrai netiktų į draugiją dabartiniams „Sladkoje“ ir „Igristoje“.

Parašytas: 21 Kov 2008, 11:45
Ramunė
O aš lig šiol negaliu pamiršti raudonojo Pompadur šampano. Ech, tie studijų prisiminimai :wink:

Parašytas: 21 Kov 2008, 12:44
Jacinta
O man tik BOSCA sampanas patinka :roll: , tas sovetskaje labai jau rugstus! :evil:

Parašytas: 21 Kov 2008, 13:51
Ramunė
Tikras šampanas ir turi būti rūgštus :lol: Bet neskanu 078 Man patinka muskatinis saldus :lol:

Parašytas: 21 Kov 2008, 13:54
Tutsi
man irgi saldus skanu :wink:

Parašytas: 21 Kov 2008, 14:54
Jacinta
Man saldus nelabai, o pusiau saldus pats tas! :luks:

Parašytas: 09 Geg 2008, 15:58
justuke
Šampanas – gero gyvenimo palydovas

Nė viena šventė, juolab Naujieji metai, neįsivaizduojama be šampano. O ir šiaip šampano žinovai sako, kad šis vynas yra laimės, džiaugsmo ar tiesiog gero gyvenimo palydovas. Nežinia, kas šampanui suteikia tokio išskirtinumo – ar šaunantis kamštis, ar taurėje kylantys burbuliukai, ar netikėtas vyno skonis. Kas bebūtų, šampano taurė visais laikais buvo keliama atsistojus ir iškilmingiausiomis progomis.

Vyno žinovas, „Vyno klubo“ bendraturtis Arūnas Starkus sako, kad šampanas yra šių metų mada, jo parduodama tris keturis kartus daugiau, nei anksčiau.

„Vyno klubo“ parduotuvėje Vilniuje prieš didžiąsias metų šventes tarp vyno lentynų šurmuliuoja gausybė pirkėjų. Ilgą laiką per Naujus metus šaudavome „Sovietskoje šampanskoje“ butelį, dabar jau galime paragauti ir tikrojo šampano iš Prancūzijos Šampanės regiono. Dabar tik jis vienas gali vadintis šampano vardu, visi likusieji tėra putojantys vynai. Pasak A. Starkaus, Šampanė yra idealiausias regionas šampaninėms vynuogėms augti, o ir šampano gamybos tradicijos čia seniausios. Šampanėje putojantis vynas masiškai gaminas jau daugiau kaip 200 metų. Kiti regionai putojančius vynus pradėjo gaminti šimtu metų vėliau. Putojantys vynai yra maišomi iš skirtingų vynuogių veislių, taip gėrimui suteikiant kiekvienos vynuogės savybes.

Vyno žinovas A. Starkus pasakoja, kad šampano tėvu vadinamas benediktinų vienuolis Donas Perinjonas, kuris pirmasis sumaišė tris vynuogių rūšis ir privertė paprastą vyną putoti. Iš pradžių į šampaną patys prancūzai žiūrėjo labai skeptiškai. Šį gėrimą, kaip madingą to meto naujovę, pilstė karaliaus dvare, tačiau jis nebuvo itin populiarus. Taurėje šampano likdavo mielių nuosėdų, o ir kiekvienas butelis putodavo nevienodai. Be to, ir patiekti šampaną būdavo sudėtinga, nes kartais gėrimas net nepasiekdavo stalo, o sprogdavo pakeliui. Rūsiuose pavykdavo išlaikyti tik apie dešimtadalį šampano, nes nekokybiško stiklo buteliai neišlaikydavo stipraus slėgio. Tik anglams pradėjus gaminti stiklinius butelius aukštesnėje temperatūroje, stiklas taip nebesproginėdavo. Bet ir dabar iš 1000 butelių vienas sprogsta. Todėl šampano buteliai yra tokie sunkūs ir tvirto stiklo.

Kai šampanas gaminamas tradiciniu metodu, paskutinė fermentacijos stadija vyksta butelyje. Įdėjus šiek tiek mielių ir cukaus butelis užkemšamas. Fermentuojantis mielės žūsta ir butelyje atsiranda slėgis iki septynių atmosferų. Didžiausia problema – kaip pašalinti po fermentacijos likusias nuosėdas. Tik 19 a. pradžioje buvo sugalvotas nuosėdų pašalinimo būdas, t. y. butelis apverčiamas ir nuosėdos suteka į kakliuką. Tada kakliukas užšaldomas, butelis vėl atverčiamas, nuimamnas laikinas kamštis, ir iššauna sušalusių nuosėdų kamštukas. Tada butelis užkemšamas ir toks vynas jau yra parduodamas.

Pasak A. Starkaus, šampanas be nuosėdų itin išpopuliarėjo. Šį gėrimą pamėgo Napoleonas. Manoma, kad šampano atgarsiai tuo metu pasiekė ir Lietuvą. Napoleono kariuomenei puolant Rusiją, Lietuvoje pirmą kartą pradėjo pokšėti šampano kamščiai. Netrukus šią prancūzišką madą perėmė ir Paryžiuje įsikūrusios Rusijos opkupacinės kariuomenės kariai. Prancūzišką šampaną pamėgo Rusijos aristokratai, o jau 20 a. pradžioje šis gėrimas taip išpopuliarėjo Europoje ir Amerikoje, kad buvo pradėtas gaminti pramoniniu būdu.

Pasaulinis putojančių vynų vartojimo lyderis – Vokietija. Ji ir gamina labai daug putojančio vyno. Bet Vokietijoje, Rusijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse gaminami putojantys vynai, kai fermentacija vyksta ne butelyje, o didžiulėse talpose. Tada procesas atpinga, bet, pasak A. Starkaus, prarandama putojančio vyno elegancija ir sąlytis su mielėmis, kurios išskiria malonius skrebučio tipo kvapus. Kuo šampanas ilgiau laikomas su mielėmis (15–18 mėnesių), tuo šampanas geresnis ir įdomesnis. O patys geriausi šampanai butelyje su mielėmis laikomi iki pat išpilstymo, net iki 10 metų ar dar ilgiau.

Dabar parduotuvių lentynose gausu įvairiausių rūšių putojančių gėrimų, kuriuos visus pagal seną įpratimą vis dar vadiname šampanu. Paprasti vartotojai težino sausą ar pusiau sausą, saldų ar pusiau saldų putojantį vyną. Tačiau šampano žinovai griežtai atskiria, kas yra šampanas ir putojantis vynas. Ir tada jau ieško ir išskiria gausybę neįprastų šampano skonių. Putojantis vynas gali būti gerai subrendęs su šilkine puta, ir, pavyzdžiui, gali turėti kedro riešutų ar kaštanų poskonį. Kitas gali būti vaisiško aromato, švelniai besikandžiojančios putos jaunas šampanas.

Putojančių vynų kainos irgi įvairios – nuo kelių iki kelių šimtų litų už butelį. Vyno ekspertas A. Starkus sako, kad norintys paragauti gero šampano, už butelį turėtų nepagailėti bent šimto litų. A, Starkus pataria pradedantiems šampano gėrėjams neieškoti paties geriausio šampano, nes prie geriausio reikia prisprasti.

Lietuviai vis dar labiau linkę gerti saldesnį šampaną. Todėl, pasak A.Starkaus, rinktis reikėtų extra dry, kuris yra šiek tiek saldesnis už brut. Bet tik brut šampane atsiskleidžia geriausia kokybė, nes saldumas dažniausiai maskuoja kokius nors gėrimo niuansus. Pasak A. Starkaus, lietuviai dar tik mokosi gerti šampaną. Šampanu derėtų pradėti pietus ar pokylį. Tai gaivus gėrimas, sukeliantis apetitą ir leidžiantis mėgautis patiekalais.

Na, bet šampaną galima ne tik gerti gryną. Jis tinka kokteiliams gaminti, o kai kurie virėjai burbuliuojančio gėrimo pila į prabangius padažus, kuriais pagardina jūros gėrybių patiekalus. Šampano garuose galima troškinti žuvį. Šampanas taip pat puikiai tinka ir gaminant desertus.

Trakų „Apvalaus stalo klubo" restorano virtuvės šefas Valerijus Cecerevkovas siūlo pasigaminti šampano šerbetą su kriaušėmis. Toks desertas puikiai tinka bet kokiai šventei.

Pirmiausiai reikia pasigaminti šerbetą, tai yra šampano ir kriaušių ledus. Šerbetą gaminkite iš pusiau sauso šampano ir šviežių arba konservuotų kriaušių. Visko imkite lygiomis dalimis, o jei gaminsite iš šviežių kriaušių, jas pirmiausiai supjaustykite gabalėliais, pašlakstykite citrinos sultimis ir apvirkite.

Šampaną ir kriaušių masę sušaldykite atskiruose induose, po to kiekvieną atskirai susmulkinkite iki vientisos masės. Tada jau sumaišykite viename dubenyje ir vėl sušaldykite. Galiausiai šį mišinį vėl susmulkinkite ir atšaldykite.

Šampano šerbetą patiekite su kriauše. Nuluptą ir per pusę perpjautą kriaušę maždaug dešimt minučių virkite prieskoniais pagardintame raudoname vyne. Nepamirškite įdėti šaukštelio krakmolo, kad kriaušė neištižtų. Gero apetito!

Parašytas: 16 Lie 2008, 20:10
blondinė
:roll: labiau salūs,ar muskatai ,bet neprošalį ir sausi,ar pusiau sausi (alitos ) :luks:

Re: Šampanas

Parašytas: 22 Bal 2009, 17:01
Helle
Man skaniausias - Verdi 038 Jei kas mėgsta saldų šampaną patariu paragaut :wink:

Re: Šampanas

Parašytas: 22 Bal 2009, 23:20
Tutsi
o man skaniausias boskos :roll:

Re: Šampanas

Parašytas: 23 Bal 2009, 07:51
sinsan
man pirmoj vietoj bonton, o antroj bosca.

Re: Šampanas

Parašytas: 23 Bal 2009, 10:00
Tutsi
o aplamai, tai cia ne sampanai.... :roll: O tik sampanizuoti vynai 8)