Priestalo.lt

Verba

Anksčiau, žmonės, švęsdami Velykas, pirmiausia iš miško parsinešdavo verbų - kadagio ir žilvičio šakelių puokščių. Jos būdavo perrišama raudonu siūlu arba tautine juosta.
Verba tai magiška žalioji šakelė, kuri suteikia augumo ir gyvybės jėgos, apsaugo nuo ligų namus, kuriuose yra pakabinama. Tikima, kad šios puokštelės apsaugo namus nuo blogų akių ir nelaimių.
Net upelio vandenį galima paversti stebuklingu ir nešančiu sėkmę, tereikia įbesti po verbą abipus upelio, ant jo krantų.
Verba - tai gilus žmonių tikėjimas žalios šakelės šventumu, gyvybe, mirtimi, nesustojančiu gyvenimo ratu. Kai verba namuose sudžiūna, jos spygliai supilami į maišelį. Jais smilkoma, garbinat Perkūną ar žmogui mirštant.
Švenčių metu kiekvienas stengiasi kuo anksčiau atsikelti ir paplakti verba dar miegančius, už tai šie turi atsilyginti margučiu. Prie ko prisiliečia verba, tas įgauna gyvybinės galios.

Vanduo

Per Velykas vanduo atgyja, ypač po pirmojo Perkūno. Vanduo pagerbiamas: lankomi šaltiniai, svarbesni jų papuošiami verbomis.
Velykų rytą vanduo yra nepaprastas, juo reikia nusiprausti, ar net pasinerti į ežerą ar upę, galima ir sniege pasivolioti.
Kiekvienas svečias sutinkamas su indu pilnu vandens. Jam siūloma nusiprausti neva stebuklingu Velykų vandeniu. Vaikai vandeniu aptaškomi.
Jaunimas per Velykas mėgdavo būriuotis prie vandens telkinių ir taškytis vandens purslais.

Ugnis

Per Velykas sena Žiemos ugnis užgesinama ir nauja Pavasario ugnis užkuriama. Į namus nauja ugnis parnešama iš šventovės ar aukuro. Ugnis būdavo kūrenama ir per Vėlių Velykas.
Visa, kas gyva, reikalauja šilumos, tam ir reikalinga šviesą ir šilumą teikiantis ugnis. Per Velykas ir ši „stichija“ tampa stebuklinga. pavasarį pradeda krutėti, žaliuoti, busti. Dienos ilgėja, šviesus metas nugali tamsą, o pavasario saulė vis ilgiau išbūna danguje…

Velykos svetur

Kroatija

Per gražiąją pavasario šventę pas kroatą eiti į svečius be dovanų - tiesiog nepadoru! Būtina atsinešti bent jau dekoratyvinių kiaušinių. Nusipirkti jų galima bet kurioje parduotuvėje, ir pačių įvairiausių: paauksuotų, pasidabruotų, medinių, marmurinių, vaškinių, stiklinių. Aišku, ir valgomų - cukruotų, šokoladinių, su siurprizais.
Namų šeimininkė apsidžiaugs, jeigu nepagailėsite pinigų ir padovanosite velykinį papuošalą - ant sidabrinės arba auksinės grandinėlės kabantį mažytį kiaušinuką, išgražintą emaliu, perlamutru, brangakmeniais.

Makedonija
Makedonietės šeimininkės būtų maloniai nustebintos iš svetimšalio gavusios gražų molinį indą margučiams susidėti. Ir būtinai pasiteirautų, iš kur svečias žinąs apie jų tautos paprotį kasmet pirkti naują krepšelį arba dekoratyvinę lėkštę velykiniams margučiams. Papasakokite, kad esate girdėję ir apie kitą makedoniečių tradiciją - nunešti pašventintus kiaušinius į vynuogyną ir ten juos sudeginti, kad Dievas apsaugotų vynuoges nuo krušos, ir kad jos šiemet itin gerai užderėtų.

Kipras

Lankydamiesi Kipre pastebėsite, kad graikai Velykų išvakarėse sukrauna gražų lauktuvių krepšelį savo draugams turkams. Į jį įdeda kepaliuką duonos ir 10-15 margučių. Negavę tokios tradicinės dovanos turkai jaustųsi įžeisti: politika lieka politika, o kaimynams dera sugyventi draugiškai. Turkai paprastai pasistengia atsilyginti lauknešėlį atgabenusiam vaikui įberdami jam į saują smulkių monetų.
Per pavasario šventes Kipre kepama speciali duona vaikams, kuri ir puošiama vaikiškai - grįždami į Lietuvą būtinai parvežkite tokios duonelės lauktuvių.

Italija

Šioje šalyje per Velykas būsite pavaišinti neįprastos formos saldžia duona. Kepaliukuose, primenančiuose kiškį, viščiuką arba lėlę, būtinai bus įkeptas kiaušinis.
Kepant duonelę dalyvauja visa gausi italų šeimyna, taigi nepagailėkite pagyrų jos skoniui. Iškepta duona tradiciškai nešama pašventinti į bažnyčią, o ryte dovanojama draugams ir giminėms.

Vokietija

Vokiečiai šventai įsitikinę, kad spalvingas Velykų medelis padės sulaukti gausesnio derliaus. Jeigu Vokietijoje apsilankysite šventės išvakarėse, galite draugams pasisiūlyti padėti tokį medelį papuošti. Tai gana kruopštus ir atsakingas darbas. Kiaušinių turinį reikia prieš tai pro skylutę išvarvinti į dubenį, o į margą lukštą įpilti vandens. Tryniai ir baltymai bus panaudoti puriam velykiniam pyragui kepti.
Vokietijoje 1500 metais pirmąkart buvo paminėtas ir kitas Velykų simbolis - kiškis. Daugelyje šios šalies vietų tuomet buvo tikima, kad naktį prieš Velykas kiškis atneša ir padovanoja žmonėms gražiausių margučių krepšelį. Iš Vokietijos šis simbolis nukeliavo ir į Ameriką. O apskritai šis Velykų simbolis susijęs su derlingumu ir gamtos atgaivinimu pavasarį, su pagonių švente Eastre. Anglosaksai garbino deivę Easter jai aukodami žemišką dovaną - triušį. Kiškis buvo laikomas vaisingumo simboliu dar prieš krikščionybę.

Slovakija

Eidami pas slovaką velykinių pusryčių neškitės kokių nors skanėstų. Geriausia, žinoma, lietuviškų: čia labai gerbiamos tradicijos. Patys slovakai būtinai pasistengs, kad jūs paragautumėte jų tradicinių velykų patiekalų - kiaušininio sūrio, pyrago ir duonos. Jeigu Velykų rytą tektų nueiti į bažnyčią, išvystumėte, kokio didumo pintinės su valgiais atnešamos šventinti. Vėliau visi šie krepšiai, palaiminti parapijos kunigo, atsiduria ant šventinio stalo.

Anglija

Būtinai paragaukite per Velykas kepamų kryžiumi, simbolizuojančiu aukos nukryžiavimą, puoštų bandelių. Britai tiki, kad jos apsaugo namus nuo blogio. Anksčiau, po Didžiojo penktadienio jas pasikabindavo savo namuose kaip amuletą. Šiuo metu daug kur šis paprotys išnykęs, tačiau bandelės būtinai kepamos.
Tiesa, sunkoka tikėtis, kad per didžiąsias šventes anglas svetimtautį pasikviestų į savo namus. Juk Anglijoje šventai laikomasi principo: "Mano namai - mano tvirtovė". Nusiminti neverta - per šventes ir gatvėse įdomu, o gardžių išganingųjų bandelių galima įsigyti bet kurioje konditerijos parduotuvėje.

Austrija

Būtinai apsilankykite kokioje nors austrų bažnyčioje Didįjį šeštadienį. Galėsite pasigrožėti reginiu, kaip priešais bažnyčią suliepsnoja milžiniškas laužas, į kurį tvarkingieji austrai ima mesti senus sutrūnijusius kryžius ir vainikus nuo kapinių. Jeigu jų nesama, į laužą sumetamos devynių rūšių medžių malkos.
Jeigu turite draugų Austrijos kaime, galite tikėtis, kad jie jus pakvies šventinę naktį pajodinėti po laukus, po jauną žolę paganyti arklius. Šviežia žolyte bus išpuoštas ir velykinis stalas, už kurio drauge visi susėsite pusryčių.

Olandija

Čia per Velykas gamtos galioms sužadinti populiaru gryname ore rengti vaidinimus, statyti gėlėmis ir kitais augalais išpuoštus stulpus, deginti laužus. Šventiniame šurmulyje ir turistams labai smagu.

JAV

Ten, kur šilta, Velykų simboliu laikoma baltoji lelija, pražystanti kaip tik tuo metu. Dėl savo žiedlapių baltumo ir subtilumo dar ankstyvojoje krikščionybėje būdavo sutapatinama su apsivalymu, atgimimu. Kiekvienai šeimininkei būtų malonu gauti dovanų gražų baltosios lelijos žiedą.

Graikija

Padovanokite savo bičiuliams gerą dešimtį gražiausiomis spalvomis išmargintų velykinių margučių - jie juos pašventins ir laikys ištisus metus. Graikai įsitikinę, kad tokie kiaušiniai dovanoja meilę, apsaugo namus nuo gaisrų, o žmones ir gyvulius - nuo įvairių ligų.

Bulgarija

Daugelyje bulgarų šeimų kiaušiniai išpaišomi įvairiausiais raštais, peizažais, paveikslėliais, ant jų užrašomi įvairūs posakiai. Kartais ant įvairiaspalvių kiaušinių dar priklijuojami papuošalai iš auksinės ir sidabrinės folijos.
Drauge su bičiuliais bulgarais eidami į cerkvę klausytis Evangelijos skaitymų neškitės tik vieną kiaušinį - būtinai raudoną.

Meksika

Nuo Verbų sekmadienio iki Velykų Meksikoje švenčiama Semana Santa, o nuo Velykų iki Atvelykio - Pascua. Daugelyje bendruomenių vaidinama visa Pasija (Didžioji savaitė), pradedant paskutiniąja vakariene, Kristaus išdavimu, teismu, 12 Kryžiaus stočių, nukryžiavimu ir pagaliau prisikėlimu. Jeigu tik pasitaikytų galimybė, pasistenkite dalyvauti šiame bažnytiniame renginyje, kuriam ruošiamasi ištisus metus - išties įspūdinga!

Kad Velykos būtų jaukios

http://www.delfi.lt/news/DELFI_for_wome ... d=16395994

Pasidarbavo Ramunyte iš peties

tai jau taip

Keletas šv.Velykų meto patarimų:

Velykų dieną negalima ilgai miegoti, nes skaudės galvą. Galvą galima šukuoti tik šv.Velykų išvakarėse, nes kitaip ją skaudės. Nedera pirmąją Velykų dieną eiti į svečius, o tam, kas ateina, reikia duoti blusinėti kailinius. Per šv.Velykas negalima judinti, ardyti žemės, nes kitaip vasarą derlių sunaikins ledai. Jei šv.Velykų rytą dar prieš saulei tekant nusiprausi šaltu vandeniu iš šaltinio, neaugs jokie skauduliai. Jei šv.Velykų rytą nuluptų kiaušinių lukštus sudeginsi krosnyje – naminiai paukščiai geriau iš kiaušinių risis. Kad namuose visus metus būtų skalsu, pirmąjį nuluptą kiaušinį supjaustyk į tiek dalių, kiek žmonių sėdi už stalo, ir jį padalink.

Velykų margučiai: spalvos ir simboliai, lemiantys ateitį

Velykų margutis – nebeatsiejamas šios šventės simbolis. Kone kiekviena Lietuvos šeima, didelė pasaulio dalis per Velykas stalą puošia margučiais, ridena juos, renka stipriausius. Tačiau XXI a. įsibėgėjus jau retas kuris tiksliai žino, ką reiškia vienas ar kitas simbolis ant margučio ir kurie augalai geriausiai tinka marginimui, kiaušinių spalvinimui, tuo tarpu spalvos ir simboliai tampa linkėjimais ateičiai.
Krikščioniams margutis yra naujo gyvenimo simbolis. Senos legendos pasakoja, kad Mergelė Marija prie kryžiaus sutiko kareivį ir davė jam kiaušinį. Susigraudinusi ji apsiverkė, o ašaros nukritusios ant kiaušinio išmargino jį briliantų spalvos dėmėmis. Dar kita legenda pasakoja, kad Marija Magdalietė vyko prie Jėzaus kapo ir kartu su savimi nešėsi krepšį kiaušinių. Kai nuvyko prie kapo ir atidengė kiaušinius, pamatė juos visus nusidažiusius vaivorykštės spalvom. Štai kodėl per Velykas kiaušinius marginame.
Iki XX a. pradžios kiaušiniai per Velykas buvo marginami augaliniais dažais: svogūno lukštais, beržų lapais, šieno pakratais, ąžuolo ir juodalksnio žieve. Šitaip kiaušiniai tapdavo rusvi, žalsvi, gelsvi. Kai kuriose Lietuvos vietose kiaušiniai iki šiol dažomi būtent taip. Vėliau atsirado sintetinių anilino dažų, kurie kiaušinius nudažo žymiai ryškesne spalva.
Velykų margučiai puošiami ir raštais, naudojant pačias įvairiausias technikas. Ypač dažnai dažant margučius augaliniais dažais, kiaušinis yra apdėliojamas įvairiausiais žolynais, atsargiai sukamas į kojinę, marlę, kad augalai tvirtai prisispaustų prie kiaušinio. Po išvirimo dažuose ant tokių kiaušinių išryškėja įvairiausių augalų lapeliai, žiedai. Ši marginimo technika vadinama batika.
Dar viena iš tradicijų – kiaušinius marginti piešiant raštus karštu vašku arba jau nudažytus kiaušinius skutinėjant adata ar skustuvu. Kartais tokie kiaušiniai tampa atskiru grafikos kūriniu, o jų elementai ir raštų detalės naudojami skrynių tapyboje, keramikos ornamentuose.
Skutinėto arba karštu vašku išpiešto margučio raštams dažniausiai naudoti praeityje gilią prasmę turėję simboliai: saulutės, kryžiukai, spiralės, žalčiai, žiedai, dantukai, eglutės.
Vienas dažniausių rašto elementų – trikampis – dar kitaip vadinamas keturiasdešimties trikampių raštu. Jis simbolizuoja keturiasdešimt Gavėnios dienų, keturiasdešimt kankinių, keturiasdešimt dienų Kristaus praleistų dykumoje. Beje, taškai, kurie retkarčiais simbolizuoja gegutę (pavasario simbolis), reiškia dar ir legendines Mergelės Marijos ašaras.
Tačiau piešiniai ant Velykų margučių būna ne tik abstraktūs, bet ir labai aiškūs, ryškūs, reiškiantys palinkėjimus. Štai sėkmę ir turtus pranašauja malūnas ant margučio, gausų derlių – gyvybės medis. Paparčio žiedo stebuklus pildyti gali pradėti dovanų gautas margutis su langeliu. Jis reiškia, kad matysite tai, ko nemato kiti. Keliauninkams patariama kartu su savimi turėti margutį, ant kurio – paukštis. Šį turintys žmonės niekada nepasiklys. Dovanoti margutį su drugeliu arba gaidžiu nepatartina tiems, kurie nerado antrosios pusės, nes drugelis reiškia nepastovumą, o gaidys – svetimoteriavimą.
Margučio spalva taip pat turi didelę reikšmę. Raudonu kiaušiniu linkima būti stipriam, aktyviam, visus nugalėti. Mėlynas margutis reiškia ramybę, kantrybę ir protą. Žalia – gerumo ir naivumo spalva, o geltona – saulės ir pinigų spalva, tačiau kartu ir godumo.

Dekupažiniai kiaušiniai

http://blog.delfi.lt/node/2604

Velykų vainikas

http://blog.delfi.lt/node/2600

labai gražiai vainikas atrodo

Man irgi patiko!

labai grazus vainikas as naujiems metams darau kastonu vainikus. tai kur galeciau jo foto ikelti?

Ramunė rašė:Keletas šv.Velykų meto patarimų:

Velykų dieną negalima ilgai miegoti, nes skaudės galvą.

Sutapimas ar ne, bet ilgai miegojau ir galvą vakare pradėjo skaudėt, o gal tik persimiegojau

Naminiai margiai

tas zalias grazus!

grazus marguciai