Priestalo.lt

Efedra

Vartojamas sergant įvairiausiomis ligomis – nuo astmos iki peršalimo. Svarbiausios veikliosios medžiagos – efedrino – yra daugelyje vaistų nuo slogos, o taip pat – svorui mažinti skirtuose preparatuose.
Efedros preparatų nerekomenduojama vartoti kartu su spaudimą mažinančiomis ar didinančiomis priemonėmis, nes efedra didina kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį.
Efedros turėtų vengti tie, kurie vartoja vaistus, reguliuojančius cukraus kiekį kraujyje, nes augalinis preparatas slopina hipoglikeminių preparatų poveikį.
Kartu su MAO inhibitoriais efedra gali padidinti arterinį kraujospūdį.
Kartu su kai kuriais vaistais nuo širdies ligų efedra gali sukelti aritmiją.

Skaistažiedė

Vartojama migrenos priepuolių profilaktikai. Nerekomenduojama vartoti prieš arba iškart po chirurginių operacijų, nes gali sukelti stiprius kraujavimus.

Saldymedis

Saldymedžio šaknis ir jos sirupas dažnai skiriami peršalus, sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis su kosuliu, o taip pat sergant opalige, menopauzės simptomams lengvinti.
Saldymedžio nereikėtų vartoti geriant vaistus nuo diabeto: gali būti slopinamas pastarųjų poveikis.
Saldymedis mažina kalio koncentraciją organizme ir gali sukelti širdies aritmiją, ypač tiems pacientams, kurie vartoja vaistus nuo širdies ligų. Taip pat nederėtų kartu su saldymedžiu vartoti diuretikų, kurie smarkiai didina kalio šalinimą iš organizmo. Saldymedžio šaknis mažina skydliaukės aktyvumą, todėl gali tekti koreguoti vaistų, stabilizuojančių skydliaukės veiklą, dozes.
Nevartokite saldymedžio preparatų kartu su kraujospūdį mažinančiais vaistais – vaistų efektyvumas sumažės.
Saldymedžio preparatų vartoti nepatariama sutrikus inkstų, šlapimo pūslės veiklai.

Gyslotis

Gysločio sėklos plačiai vartojamos kaip vidurių laisvinamoji priemonė, todėl nedera jų vartoti kartu su kitomis laisvinamosiomis priemonėmis.
Gyslotis gali apsunkinti geležies, kalcio, cinko, vitamino B12 bei kai kurių vaistų įsisavinimą.

Vaistažolės - švelnūs, bet efektyvūs vaistai

Garsus viduramžių gydytojas Paracelsas sakė, kad gamta parūpino vaistų nuo visų ligų. Tik reikia žinoti, kada ir kaip juos vartoti. Daug mūsų protėvių kartų gydėsi augalais. Jie nestokojo gydomųjų balzamų, antpilų, tepalų ir kitokių receptų. Kiekviena šeima turėjo savo vaistų, kurių receptus perduodavo iš kartos į kartą.
Be abejo, tie balzamai nebuvo tokie jau stebuklingi. Tačiau negalima paneigti, kad iki XX amžiaus visi vaistai buvo augalinės kilmės ir jais buvo išgydoma daug ligų. XX šimtmetį galima pavadinti progreso amžiumi. Padarius daugelį cheminių atradimų, buvo sukurti iš esmės nauji vaistai: efektyvūs ir nelabai brangūs. Jie padėjo įveikti daugelį ligų, kurios iki tol buvo laikomos neišgydomomis. Todėl vaistingieji augalai buvo beveik pamiršti. Deja, gana greitai paaiškėjo, kad žmonės per daug pasitiki chemija. Peršalo - griebiasi antibiotikų, ausį dilgčioja - antibiotikų. O kur dar kiti "populiarūs vaistai"... Beje, kai kurie labai stiprūs vaistai rekomenduojami tik kraštutiniais atvejais. Deja, šią taisyklę pamiršo ne tik pacientai, bet ir kai kurie gydytojai.
Žmonija pagaliau suprato, kad be fitoterapijos neįmanoma apsieiti. Dabar fitoterapija laikoma visaverte medicinos šaka, ir susidomėjimas ja kasmet didėja visame pasaulyje. Fitoterapija padeda gydyti daugelį lėtinių ligų, žinoma, jeigu vaistus skiria patyręs gydytojas. Kadangi augaliniai vaistai beveik nesukelia šalutinio poveikio, jie ypač rekomenduotini pagyvenusiems žmonėms ir vaikams. O sergant vadinamosiomis sezoninėmis ligomis, kartais jais galima visiškai pakeisti tabletes.
Tik nereikėtų pulti nuo vieno kraštutinumo prie kito ir rimtai susirgus gydytis vien antpilais ir nuovirais. Reikėtų žinoti, kad vaistingieji augalai - taip pat vaistai. Kai kurie jų gali sukelti šalutinį poveikį, ypač jeigu neatsižvelgiama į kontraindikacijas. Pavyzdžiui, visų garbinama ženšenio šaknis gali suteikti žvalumo ir jėgų, bet gali sukelti ir nemigą ar galvos skausmą. Todėl su augalais, kaip ir su vaistais, reikia elgtis atsargiai.

http://www.pasidaraupati.lt/Forumas/vie ... ?f=43&t=26

http://gamtosgalerija.lt/vaistazoles

O, Airene atsinaujino
Aš rekomenduoju irgi naudoti ne prieskonių mišinius su visokiom vegetom ir skonio stiprikliais, o tikrus vaistažolius ir augalinius prieskonius, nes jie ir gydo ir skonį suteikia.

ir kaip ,zinokit,skiriasi tiklru zoleliu arbatos,ar prieskoniai dziovinti! as ciobrelius,melisa,metas,avietes,melynes,bruknesdziovinau-o paskui ,kai pritrukau -pirkau,tai skonis visai pirktu ne toks.va,tik galiu pasakyti,kad mazeikiskes Balvociutes vaistazoles ir kitos zoleles-tai tikrai geros.
o del braskiu as visad alpstu;-)))

Sakykit, o kokį čiobrelį galima naudoti kaip prieskonį? Paprastasis tinka? Pas mus kaime yra pievose jo, bet mes naudojam jį kaip vaistažolę, tai nežinau ar galima ir į patiekalus dėti jo

Aš miškinį bandžiau naudoti, skonis skiriasi nuo pirktinio prieskonių parduotuvėje, man nelabai patiko, nors šiaip visada dedu ką ruošdama su kepenėlėmis. Dar sakiau perversiu knygas, bet vis neprisiruošiu kokį ten tinka naudoti

Prisiverčiau išsitraukt knygą "Lietuvos prieskoniniai augalai". Kaip prieskonis naudojamas keturbriaunis, o ne paprastasis čiobrelis. Tinka jauni ūgliai, kurie renkami prieš žydėjimo pradžią, vėliau surinktų čiobrelių kvapas būna silpnesnis ir ne toks malonus.
Atrodo būsiu padarius klaidą, kai rinkau žydinčius, užtat ir skonis nepatiko

nu pardoskese tik ugliai buna pirkti, be ziedu

Pardėse taip, bet arbatai rinkau, sakau tiks ir priekoniams. Klydau

o tai kažin dabar galima rinkti? man rodos, jau pradėjo žydėt, nors pati nežiūrėjau

Živilė rašė:o tai kažin dabar galima rinkti? man rodos, jau pradėjo žydėt, nors pati nežiūrėjau

Jau geras mėnesis kaip žydi. Dar prieš Jonines mama arbatoms pririnko

O aš perskaičiau internete, kad čiobrelį galima (o gal net reikia) rinkti žydėjimo metu.. Žinau, Forelle, kad tau su rusų kalba dalykai negeri, bet gali kitos paskaitys ir išvers, nes iš manęs vertėja prasta, aš samaučka, bijau prisikarksėt.. http://www.edimdoma.ru/recipts07-17.shtml

Aš kiek supratau kitur skaitinėdama, tai žydinti žaliava renkama medicininiais tikslais. Nors kiek šaltinių, tiek ir nuomonių. Kitur siūloma naudoti tik žiedus

Tas tai tiesa, šaltinių daug, informacijos daug. Reikia pačioms viską išbandyti ir tada gal suprasim, kas čia kaip..

Živilė rašė:Tas tai tiesa, šaltinių daug, informacijos daug. Reikia pačioms viską išbandyti ir tada gal suprasim, kas čia kaip..

Tai jau tikrai. Savaitgalį leksim į miškus, pasirinksiu ir vienokių čiobrelių ir kitokių, su žiedeliais, be jų, o tada nuspręsiu kurie geresni

O aš čia mamos duotus krapus nutariau išdžiovinti, nes šaldymo kamera kas menesį turiu atšildyt Ir kaip aš anksčiau neprisimeniau orkaitės džiovinimo tikslais Pragulėjo tie krapai 3 dienas kibiruose aktyviai maišomi...jau ir geltonuot tuoj pradės. Sukišau į orkaitę, nu džiūsta kuo puikiausiai Pabandžiau dar burokėlių lapus sudžiovinti, bet tie nepasiduoda džiovinimui, iškart palėgsta ir sukrenta... iškepa

mociute sudydavo krapus..irgi variantas

matai, aš paskui negalėsiu druskos kiekį reguliuoti, o aš jos mėgstu nedaug dėti

Lilina rašė:matai, aš paskui negalėsiu druskos kiekį reguliuoti, o aš jos mėgstu nedaug dėti

nu cia minusas

Tai dabar užsikrėčiau dživinimu, svarstau, ką čia dar sudžiovinus orkaitei

Lilina rašė:Tai dabar užsikrėčiau dživinimu, svarstau, ką čia dar sudžiovinus orkaitei

O aš tam specialiam džiovintuve džiovinu. Šiandien parsinešiau vyšnių, reiks susigriebt, išimt kauliukus ir džiovinti. Dar būtų gerai ryt mėlynių nusipirkus, irgi dalį susidžiovinti. Fantastiškos arbatos paskui gaunasi

Kur pirkai džiovynę? Nes pagaliau dašuto kad tai reikalingas daiktas virtuvėje .

Lilina rašė:Kur pirkai džiovynę? Nes pagaliau dašuto kad tai reikalingas daiktas virtuvėje .

Senukuose tikrai zinau yra...apie 100 Lt kainuoja, aisku galima ir kitose buitiniu prekiu pardese paieskoti

Jaučiu pirksiu, nes mėgstu ir džiovintus obuolius ir svarainius išsunktus džiovinam

Aš šimto litų dovanų čekį turėjau, tai vienas daiktas kurio neturėjau ir kuris kaip ir riekalingas buvo, tai pasiėmiau. Dar žiemą pirkau, dabar neatsidžiaugiu

Forelle rašė:

Lilina rašė:Tai dabar užsikrėčiau dživinimu, svarstau, ką čia dar sudžiovinus orkaitei

O aš tam specialiam džiovintuve džiovinu. Šiandien parsinešiau vyšnių, reiks susigriebt, išimt kauliukus ir džiovinti. Dar būtų gerai ryt mėlynių nusipirkus, irgi dalį susidžiovinti. Fantastiškos arbatos paskui gaunasi

O kuo ypatingas tas džiovintuvas? Jis kažklaip kitaip džiovina nei tarkim orkaitė? O gal elektros mažiau sunaudoja?