Puslapis 22

Parašytas: 02 Kov 2008, 12:49
Ramunė
Taip, nes Erneka sakė, kad domisi, tai reikia žmogui padėt :lol: :lol:

Parašytas: 02 Kov 2008, 23:19
Tutsi
zinoma reikia del kolektyvo pasistengti :luks:

Parašytas: 25 Kov 2008, 11:44
Ramunė
Stebuklingieji Vangos receptai

Akloji pranašė iš Bulgarijos ne tik pasakydavo žmonėms jų ateitį ir net praeitį, bet ir gydydavo juos žolelėmis ir ne tik. Jei tikėti legenda, ji mokėdavo užmegzti ryšį su senovės gydytojų sielomis, ir tos pamokydavo, kaip ir ką gydyti.
Deja, Vangos receptai žinomi labai nedaug kam – tik labai nedaug jų užsirašė jos lankytojai ir pačios Vangos artimieji. Ir, deja, dabar labai sunku būti tikrais, jog po žiniuonės mirties tie receptai išliko tokie, kokiais ji ne vienam lankytojui grąžino sveikatą.
Gydytojai profesionalai, į kuriuos kreipėsi pranašautojos gerbėjai, tvirtina, kad Vangos receptai tikrai negali pakenkti sveikatai. Tačiau kaip ir kodėl jie padeda gydyti kai kurias ligas – taip pat ir psichikos, tiksliai pasakyti jie irgi negali. Bet kuriuo atveju, pasitarti su gydytoju prieš imantis savigydos yra būtina.

Parašytas: 25 Kov 2008, 11:44
Ramunė

Astmai gydyti


Pradinė astmos stadija vaikams: sutrinti į miltelius kelias aspirino tabletes, sumaišyti su dviem – trimis šaukštais kiaulių taukų. Marlę su šiuo mišiniu dėti sergančiam vaikui ant krūtinės 10 dienų.
Astma sergantiems vaikams: sudžiovinti 40 ankstyvojo šalpusnio lapų, užpilti namine degtine ir leisti pastovėti pernakt. Pirmąjį vakarą uždėti išmirkusį šalpusnio lapą vaikui tarp menčių, antrąjį vakarą – ant krūtinės. Ir taip kol baigsis šalpusniai.
Suaugusiesiems: užpilti verdančiu vandeniu 40 sodinimui skirtų svogūno galvučių. Palaikyti, kol jos suminkštės. Tuomet vandenį nupilti, o svogūnėlius ištroškinti puslitryje alyvuogių aliejaus ir sutrinti į košelę. Valgyti ją po vieną šaukštą iš ryto ir vakare tuščiu skrandžiu.

Parašytas: 25 Kov 2008, 11:45
Ramunė
Hipertonijai gydyti
Šaukštą kukurūzų miltų užpilti nakčiai stikline verdančio vandens. Iš ryto išgerti vandenį stengiantis neišjudinti ant dugno esančių nuosėdų.

Imunitetui gerinti

Kartą per mėnesį apsilieti paprastojo čiobrelio nuoviru.

Karpoms gydyti
Sudžiovinti pentiniumi vadinamą augalą, sutrinti į miltelius ir įtrinti jais karpą.

Parašytas: 25 Kov 2008, 11:45
Ramunė

Nemigai gydyti


Miegoti ant pagalvės, kimštos šienu arba džiovintais apyniais. O prieš miegą suvalgyti šaukštą medaus.
Tėvams, kurių vaikai labai neramiai miega, šaukia per miegus, net patiria traukulius, Vanga patardavo „maudyti“ mažylius rytinėje rasoje: ištiesti ant žolės paklodę, kad ji sugertų drėgmę, tuomet standžiai įsukti ją vaiką (prieš tai būtina kruopščiai nurinkti nuo paklodės visus prilipusius augalus).
Vanga tikėjo, kad rytinė rasa pasižymi gydančiomis savybėmis – esą ji pilna naudingų medžiagų, kuriuos išskiria augalai.

Parašytas: 25 Kov 2008, 11:46
Ramunė

Dažnai pasikartojančioms isterijoms gydyti

Nakčiai pamerkti į kibirą su vandeniu puokštę pelkinių vingiorykščių. Iš ryto vandenį užvirinti neišimant puokštės. Kai jis atvės, aplieti juo ligonį.

Nuplikimui gydyti

Plauti galva gydomuoju moliu, skalauti varnalėšos nuoviru. Paskui įtrinti problemines galvos odos vietas trintomis citrinos skiltelėmis.

Mažakraujystei gydyti

Suaugusiesiems – gerti dedešvos šaknų, vaikams – dedešvos vaisių antpilą.

Parašytas: 25 Kov 2008, 11:46
Ramunė
Diabetui gydyti
Gerti gervuogės ūglių viršūnėlių nuovirą.

Gastritui gydyti

Užplikyti smailialapio karklo lapų arbatą. Išgerti iš ryto tuščiu skrandžiu ir užgerti stikline pieno.

Egzemai gydyti

Seniems ligoniams Vanga liepdavo tepti pažeistą odą skysčiu, gegužę susikaupiančiu guobos riešutėliuose, kitiems – apsilieti miško gėlių, surinktų vasarą, nuoviru.

Parašytas: 25 Kov 2008, 11:47
Ramunė

Karščiavimui sumažinti

Jeigu temperatūra aukšta ir ilgai nepavyksta jos numušti – ypač vaikams, – reikia išsimaudyti vandenyje, kuriame buvo virtos rūgščiosios vynuogės.

Vidurių užkietėjimui gydyti

Iš juoduogio šeivamedžio uogų išvirti uogienę vietoje cukraus naudojant medų. Valgyti po šaukštą vieną du kartus per dieną.

Viduriavimui gydyti
Keliskart per dieną gerti pipirmėtės nuovirą.

Parašytas: 25 Kov 2008, 11:47
Ramunė
Esant infarkto grėsmei
Keturias dienas gerti dygiosios slyvos vaisių nuovirą.

Hemorojui gydyti
Žiupsnelį amalo ūglių skiedrų ir lapų užpilti karštu vandeniu puodelyje ir palikti pernakt. Išgerti iš ryto tuščiu skrandžiu.

Impotencijai gydyti
Apdegusią liepos pliauską sutrinti į miltelius. Septynias dienas iš eilės užvirinti tuos miltelius tarsi kavą (3 – 4 šaukštelius stiklinei vandens). Gerti rytais.

Parašytas: 25 Kov 2008, 11:48
Ramunė
Kitiems lankytojams Vanga liepdavo kasdien kartoti tokią procedūrą: nulupti skiltelę česnako, sutraiškyti, tuomet šiek tiek paspaudžiant sukamaisiais pirštų judesiais 10 metų trinti masę stuburo pagrindo srityje.

Parašytas: 25 Kov 2008, 11:48
Ramunė

Geros sveikatos paslaptis


Jei tikėti daugybės Vangos lankytojų liudijimais, žiniuonė niekada neneigė medicinos mokslo svarbos ir nė vienam nesekė „nesikreipk į gydytojus“. Priešingai – domėjosi medicinos pasiekimais. Tačiau manė, kad nereikėtų pernelyg įnykti į vaistus. „Jie užveria duris, pro kurias galėtų įeiti gamta su savo žolelėmis ir atkurti sutrikdytą pusiausvyrą sergančio žmogaus organizmui“, – sakydavo ji.
Pranašautoja tikėjo, kad beveik visas ligas galima gydyti žolelėmis – ypač apsiliejant jų nuovirais. Esą gydomosios žolynų savybės geriau veikia prasiskverbusios per odą.
Vangos sesuo Liuba pasakodavo, kad žiniuonė primygtinai patardavo visiems vasarą vaikščioti basiems – neprarasti ryšio su žeme. Vaikams – lakstyti basiems ar apskritai nuogiems. Ir nebijoti užsigauti, nes kiekviena patirta nedidelė traumelė sustiprins imunitetą žiemos ligoms.
Svarbiausias Vangos patarimas visiems pas ją apsilankydavusiems ligoniams (ir ne tik) būdavo gyventi sveikai. Pirmiausia ji įspėdavo nepersivalgyti, nes nuo maisto pertekliaus kenčia visi organai. Sakydavo, jog galima prieš valgant išgerti 20 – 30 gramų rakijos (naminės degtinės) – „dezinfekcijai“. Taip pat liepdavo daugiau judėti ir dirbti, o miegoti eiti anksti (22 valandą) ir anksti keltis (5 – 6 valandą), nes tai pats geriausias laikas poilsiui – kad nebūtume nervingi ir irzlūs.

Parašytas: 11 Geg 2008, 09:27
Ramunė
Dilgėlės – neišnaudota gamtos dovana

Dažniausiai dilgėlė keiksnojama, raunama ir metama lauk, ji simbolizuoja pikčiausią piktžolę. Visai be reikalo! Senovės žmonės kalbėjo, kad karšta jėga slypi šioje žolėje, nes gydymui ir maistui dilgėlė naudojama jau kelis šimtmečius.

Kaip ruošti žaliavą?
Pirmasis dilgėlių derlius maistui skinamas ankstyvą pavasarį (ūgliai su lapais 10-15 cm aukščio), kai organizmas išsekęs po žiemos ir dar ypač trūksta vitaminingo maisto. Kol lapeliai jauni, minkšti, jie labiausiai tinka maistui. Kaip tik šiuo metu jau paūgėjusios dilgėlės yra neprilygstamas vitaminų ir maistinių medžiagų šaltinis. Jauni dilgėlių lapai turi daugiau vitaminų, be to, jie dar nedilgina. Vėliau, apaugę plaukeliais, turinčiais skruzdžių rūgšties, jie nebebus tokie „draugiški“.
Dilgėlių jauni ūgliai su lapais — pati maistingiausia ir vertingiausia žaliava iš visų daržovių. Dilgėlių kaloringumas prilygsta bulvėms. Prisiskynus dilgėlių, jas reikia labai gerai nuplauti ir nuplikyti verdančiu vandeniu. Taip paruoštos dilgėlės tinka sriuboms, troškiniams, salotoms. Jei norime jų turėti ilgesniam laikui ar prisiskynėme daugiau, gerai nuplovę sušaldykime šaldiklyje. Dilgėlių galima ir susidžiovinti. Džiovinos dilgėlės puikiai tinka mėsos ir žuvies patiekalams paskaninti.

Parašytas: 11 Geg 2008, 09:27
Ramunė
Pavasarinis skanėstas

Kaip minėta, ankstyvą pavasarį jaunos dilgėlės yra askorbo rūgšties (C vitamino) ir kitų vitaminų šaltinis. Todėl nuo pavasario išnaudojami gamtos turtai padės atstatyti po žiemos išsekusias jėgas. Dilgėlės puikiai tinka įvairiems patiekalams gaminti. Ruošiant maistui gerai nuplautus dilgėlių ūglius ir lapus su kiaurasamčiu reikia panardinti kelioms minutėms į verdantį vandenį, nuspausti ir aštriu peiliu ant lentelės supjaustyti. Gauta masė tinka virti lapienę, dėti į barščius troškiniams, lietiniams, omletui, salotoms, įdarams. Iš lapų ruošiama vitamininė arbata. Dilgėlės yra pakankamai gardžios, todėl jų galima paskanauti ir žalių.
Populiari kulinarinė žaliava dilgėlės yra ne tik Lietuvoje, jas pripažįsta daugelis tautų. Štai Gruzijos ir Armėnijos šeimininkės iš jaunų dilgėlių verda barščius, gamina virtinukus, salotas, kepa pyragėlius. Beje, vynuoges auginančiose vyndarių šalyse dilgėlės auginamos šalia vynuogių. Taip pasiekiamas dvigubas efektas — vynuogės saugomos nuo kenkėjų, o šeimininkės prireikus žirklėmis bematant prisikerpa jų lapelių patiekalams ruošti. Kaukaze dilgėlės džiovinamos ir žiemai.
Ukrainietės taip pat gerbia šį augalą kaip maistinę žaliavą. Truputį pavirtos sūdytame vandenyje, kartu su špinatais ir rūgštynėmis, trumpai patroškintos svieste su česnakais ir sumaišytos su kietai virtu kapotu kiaušiniu, dilgėlės tampa nuostabiu įdaru virtinukams ir mieliniams pyragėliams.
Kadangi dilgėlės neturi ryškaus skonio, tai paprastai į salotas ar sriubas pridedama saujelė supjaustytų rūgštynių, dedami svogūno laiškai, petražolės, kalendra, krapai, česnakai. Tam, kad česnakas geriau paskleistų savo skonį ir aromatą, česnako skilteles siūloma ištrinti su druska, atskiesti poroje šaukštų acto, įberti truputį pipirų ir maltos paprikos.
Jaunos dilgėlės labai tinka į raugintų kopūstų sriubą, barščius. Dilgėles į puodą dėti reikėtų tik sriubai baigiant virti, kad mažiau suirtų vitaminai.

Parašytas: 11 Geg 2008, 09:28
Ramunė
Dilgėlių sviestas
Paruoštus, susmulkintus dilgėlių lapus (arba miltelius) sumaišykite su sviestu. Tepkite ant duonos, apibarstykite žalumynais ir uždėkite ridikėlių, pomidorų skiltelių.

Dilgėlių milteliai
Jaunus ūglius ir lapus džiovinkite paskleistus plonu sluoksniu, dažnai vartydami, gerai vėdinamoje patalpoje. Sudžiovintą žaliavą smulkiai sutrinkite rankomis, sudėkite į sandarius stiklinius arba popierinius indus ir laikykite sausoje vietoje. Nuolat dilgėlių miltelius barstant į padažus, salotas ir kitus patiekalus — maistas praturtės vitaminais.

Parašytas: 11 Geg 2008, 09:28
Ramunė

Sausainukai su dilgėlių kremu


1 pakelis sūrių sausainių,
100 g varškės, 1 sauja dilgėlių,
50 g sviesto, truputis druskos.

Papuošimui:

1 citrina, 1 pomidoras,
petražolių lapelių.
Dilgėles nuplikykite verdančiu vandeniu ir nusausinkite. Varškę, dilgėles ir sviestą sumalkite mėsmale, pasūdykite ir išmaišykite. Dilgėlių kremo pridėkite į konditerinį švirkštą ir ant kiekvieno sausainio padarykite po 4 bokštelius. Papuoškite citrina, pomidorų gabalėliais ir petražolių šakelėmis.

Parašytas: 11 Geg 2008, 09:29
Ramunė

Dilgėlių ir agurkų salotos


3 salotų lapai,
10 jaunų dilgėlių,
10 griežinėlių agurko,
2 šaukštai jogurto,
1 šaukštas majonezo
, 1 šaukštelis citrinų sulčių,
truputis druskos, pipirų.
Dilgėles nuplaukite, užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite kelias minutes. Salotas susmulkinkite, sudėkite pusę agurkų griežinėlių, dilgėles. Sumaišykite su padažu, pagamintu iš jogurto, majonezo, citrinų sulčių, druskos bei pipirų. Sudėkite į salotinę ir papuoškite agurko griežinėliais.

Parašytas: 11 Geg 2008, 09:29
Ramunė

Dilgėlių salotos


Dilgėles nuplaukite, užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite kelias minutes. Dilgėles susmulkinkite. Prie paruoštų dilgėlių lapų (100 g vienam žmogui) pridėkite pagal skonį įvairių daržovių (petražolių, svogūnų, krapų, agurkų ir kt.), virtą kiaušinį, mėsos, majonezo, druskos.

Parašytas: 11 Geg 2008, 09:30
Ramunė

Žalibarščiai


400 g mėsos, 200 g dilgėlių,
200 g rūgštynių, 200 g špinatų,
1 svogūnas, žiupsnelis kapotų petražolių,
1 šaukštas miltų, 2 šaukštai sviesto,
2 lauro lapeliai, 3 kiaušiniai,
4 šaukštai grietinės, truputis pipirų, druskos.
Mėsą sudėkite į verdantį vandenį ir virkite, kol suminkštės. Dilgėles, rūgštynes, špinatus nuplaukite ir truputį susmulkinę sudėkite į sultinį. Virkite 10 min. Tada pertrinkite per tinklelį. Keptuvėje su sviestu pakepkite susmulkintą svogūną bei petražoles, suberkite miltus, sudėkite pertrintus žalumynus ir viską gerai išmaišykite. Į šią masę supilkite visą likusį nuovirą, įmeskite prieskonius ir virkite 15 min. Baigdami virti, pasūdykite. Patiekite į kiekvieną lėkštę įdėję po virtos mėsos gabalėlį, į dvi dalis perpjautą kietai išvirtą kiaušinį ir šaukštą grietinės.

Parašytas: 11 Geg 2008, 09:30
Ramunė
Dilgėlių sriuba su perlinėmis kruopomis

1,5 l vandens, 2,5 saujos jaunų dilgėlių,
1 svogūnas, 4 šaukštai perlinių kruopų,
truputis druskos ir maltų kvapiųjų pipirų.
Į verdantį pasūdytą vandenį suberkite kubeliais supjaustytą svogūną ir išmirkytas perlines kruopas. Dilgėles nuplikykite verdančiu vandeniu, atvėsinkite ir supjaustykite juostelėmis. Kai perlinės kruopos išvirs, sudėkite dilgėles. Tuomet suberkite prieskonius ir virkite apie 5 min. Pagardinkite grietine.

Parašytas: 11 Geg 2008, 09:31
Ramunė

Dilgėlių ir daržovių sriuba


200 g šviežių dilgėlių lapų,
1 morka, 2 bulvės, 1-2 svogūnai
, 1 šaukštas sviesto, petražolių ir mairūno lapelių, druskos.
Į du litrus verdančio sultinio sudėkite stambiai supjaustytas bulves, apkepintus svogūnus ir morkas, virti 5-10 min. Prieš baigiant virti suberkite supjaustytas dilgėles, mairūno ir petražolių lapelius. Baigiant virti įdėkite susmulkintų dilgėlių lapų. Sriubą patiekite su žalumynais (karpais, petražolėmis).

Parašytas: 11 Geg 2008, 09:31
Ramunė

Dietinė sriuba


Bulvių košę praskieskite karštu pienu, pridėkite avižinių dribsnių nuoviro, dilgėlių miltelių, druskos, užvirinkite. Patiekite su džiūvėsiais.

Lietiniai su dilgėlių ir ridikėlių įdaru


10 lietinių blynų, 20 ridikėlių,
2 saujos jaunų dilgėlių, 4 šaukštai majonezo,
maltų kvapiųjų pipirų.
Dilgėles nuplikykite, nusausinkite ir sumalkite. Ridikėlius stambiai sutarkuokite. Įberkite pipirų, įdėkite majonezo ir išmaišykite. Ant kiekvieno lietinio blyno dėkite po 2-3 šaukštus įdaro ir susukite vieną galą užlenkdami, o kitą palikdami atvirą.

Parašytas: 11 Geg 2008, 09:32
Ramunė

Dilgėlių omletas


600 g dilgėlių, 80 g aliejaus,
2 svogūnai, 3 kiaušiniai,
truputis žalumynų (petražolių, krapų),
druskos pagal skonį.
Dilgėles 3 min. pavirkite pasūdytame vandenyje, nukoškite ir supjaustykite. Svogūnus pakepinkite, pridėkite dilgėlių, prieskonių. Viską išmaišykite ir 10 min. troškinkite keptuvėje. Po to užpilkite plaktais kiaušiniais su petražolių ar krapų lapeliais, pasūdykite ir truputį apkepinkite.

Parašytas: 11 Geg 2008, 09:32
Ramunė
Dilgėlių pyragas

Tešlai: [/b
]340 g miltų, 1 kiaušinis,
200 g sviesto, truputis druskos.

Įdarui:
2 stiklinės virtų ryžių,
200 g fermentinio sūrio,
2 saujos dilgėlių, 6 kiaušiniai,
truputis druskos.
Iš tešlai skirtų produktų užminkykite tešlą ir 1 val. ją laikykite šaltai. Tada iškočiokite 5 mm storio lakštą ir įklokite jį į sviestu pateptą kepimo formą. Apipjaukite kraštus. Įdarui suplakite kiaušinius. Dilgėles nuplikykite ir smulkiai supjaustykite. Fermentinį sūrį sutarkuokite. Viską sumaišykite su virtais ryžiais, pasūdykite ir sudėkite ant tešlos. Kepkite 200°C temperatūros orkaitėje, kol kraštai gražiai paruduos.

Parašytas: 11 Geg 2008, 09:33
Ramunė
Dilgėlių apkepas

300 g dilgėlių lapų,
3 šaukštai miltų, 1 svogūnas,
1 stiklinė pieno,
4 šaukštai sutarkuotų bulvių,
2 kiaušiniai, truputis druskos, pipirų.
Smulkiai supjaustytus svogūnus apkepinkite aliejuje. Apkepinkite dilgėlių lapus, įberkite miltų, įpilkite pieno ir virkite, kol sutirštės. Įberkite druskos, pipirų, įdėkite sutarkuotų bulvių. Atskirai išplakite kiaušinių trynius ir baltymus. Nukėlę puodą nuo ugnies, supilkite trynį, pusę šaukštelio miltų, išplaktus baltymus. Masę išmaišykite, supilkite į formą ir kepkite vidutinio karštumo orkaitėje.

Parašytas: 11 Geg 2008, 09:33
Ramunė
Žalias kefyras

Į litrą kefyro sudėkite tris šaukštus susmulkintų žalumynų (dilgėlių, krapų, petražolių, juodųjų serbentų lapų, svogūnų laiškų). Gerai suplakite, pagal skonį pasūdykite Gerkite atvėsintą.

Lapų užpilas

Šaukštą susmulkintų dilgėlių lapų užplikykite termose stikline verdančio vandens ir laikykite 30 min. Po to nukoškite, nuspauskite. Užpilą galima išgerti per vieną kartą 0,5 val. prieš valgį. Dilgėlių užpilas yra puiki vitamininė, kraują valanti priemonė.

Parašytas: 11 Geg 2008, 10:32
erneka
Dėkui, dėkui, Ramunyt :geles:

Parašytas: 11 Geg 2008, 10:38
andzela
sveikos merginos,jeigu jau kalbam apie vaistazoles,gal zinote kada geriausia rinkti ciobrelius dziovinimui :?:

Parašytas: 11 Geg 2008, 11:26
Ramunė
Birželio viduryje -pabaigoje :lol: