Sv. Velykos!!!

Įvairios apeiginės šventės, papročiai ir su tuo susiję patiekalai

Moderatorius: duziki

Skelbti atsakymą
Vartotojo avataras
zuikaite
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1090
Užsiregistravo: 21 Lap 2006, 00:40
Pliusai: 3
Miestas: Barselona
Susisiekti:

Sv. Velykos!!!

Standartinė zuikaite » 06 Kov 2007, 15:57

Radau kaip marginti margucius. Pasidalinsiu ir su jumis :lol:

http://www.tindirindi.lt/about.php?page_id=778[/url]
Velykiniai receptai! Yra ir paukštelių čiulbesys... Trūksta tik tavęs ;) http://www.pasididziuojantinamuseimininke.blogspot.com/ .

Vartotojo avataras
zuikaite
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1090
Užsiregistravo: 21 Lap 2006, 00:40
Pliusai: 3
Miestas: Barselona
Susisiekti:

Standartinė zuikaite » 06 Kov 2007, 16:02

Prosenovišku papročiu kiaušiniai Lietuvoje dažomi
natūraliais, rečiau anilino dažais. Jie išrašomi tirpytu vašku arba skutinėjami. Iki pastarųjų metų kaimuose ir miestuose pavasario šventėms beveik kiekvienoje šeimoje marginami kiaušiniai. Šį meną puoselėja ir daugelis įvairiose tautodailės šakose dirbančių meistrų. Kiaušinius dažo įvairiais žolynais, gėlių žiedais, pupomis, medžių žievėmis ir aštriu peilio kampu skutinėja. Iš amžių glūdumos paveldėti geometriniai raštai lakios fantazijos ir miklių rankų dėka įgyja nesibaigiančias variacijas... Grakščios linijos apipina kiaušinius...
Velykiniai receptai! Yra ir paukštelių čiulbesys... Trūksta tik tavęs ;) http://www.pasididziuojantinamuseimininke.blogspot.com/ .

Vartotojo avataras
zuikaite
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1090
Užsiregistravo: 21 Lap 2006, 00:40
Pliusai: 3
Miestas: Barselona
Susisiekti:

Standartinė zuikaite » 06 Kov 2007, 16:02

Velykų laukimas pasideda nuo Verbų sekmadienio. Tradicinė verba - puokštelė, suskinta iš gluosnio ir kadagio šakelių. Tikėta, kad sprogstantys ir sužaliavę augalai turi magiškų galių, kad verba paliesti gyvuliai bus sveiki, o žmonės - laimingi ir gražūs. Senu papročiu anksti atsikėlusieji plakdavo verba miegalius, sakydami: „Verba plakė, linksmai sakė, nedėlioj - Velykos”. Arba: „Ne aš plaku, verba plaka, ar žadi margutį?”
Velykiniai receptai! Yra ir paukštelių čiulbesys... Trūksta tik tavęs ;) http://www.pasididziuojantinamuseimininke.blogspot.com/ .

Vartotojo avataras
zuikaite
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1090
Užsiregistravo: 21 Lap 2006, 00:40
Pliusai: 3
Miestas: Barselona
Susisiekti:

Standartinė zuikaite » 06 Kov 2007, 16:04

Kaip marginti?

Mūsų senoliai daugelį amžių margučius margindavo
augaliniais dažais, gaminamais iš ąžuolo, alksnio,
skroblo, šaltekšnio žievės, džiovintų dilgėlių, ramunėlių, rugiagėlių, svogūnų lukštų, šieno pakratų, eglių pumpurų ir t.t. Dažnai dažus reikėdavo ruošti gerokai iš anksto: surinkti, užraugti išmirkyti ir t.t. Be abejo, šiais laikais yra ir kur kas patogesnių marginimo būdų. Pavyzdžiui, tiesiog nueiti į parduotuvę ir nusipirkti dažų. Tačiau dėl įdomumo galėtum išmėginti ir kokį nors senesnį marginimo būdą. Pavyzdžiui, nudažyti keletą kiaušinių dilgėlių lapų nuoviru (džiovintų dilgėlių rasi vaistinėje). Raštai ant kiaušinių tradiciškai piešiami vašku arba skutinėjami. Jei pieši vašku, kiaušinį išvirk, vašką ištirpdyk mažame indelyje ir įstatyk į didesnį indą su šiltu vandeniu, kad neatvėstų. Piešiama ant šilto kiaušinio. Vašką patogiausia tepti smeigtuku ar dantų krapštuku. O paskui beliks kiaušinį įdėti į paruoštus šaltus dažus. Skutinėti dar paprasčiau: nudažai kiaušinį viena spalva ir aštriu peiliuku skutinėji ant jo, ką tik nori. Be abejo, tam reikia kiaušinių tvirtesniu lukštu. O jei su raštais terliotis tingi, tiesiog apvyniok kiaušinį įvairiais augalais ir išvirk dažuose. Gražūs margučiai bus išvirus kiaušinį dažuose, prieš tai jį apdėjus svogūnų lukštais (idealiai tam tinka senos pėdkelnės gabalas – įdedi margutį, kokių nors žolių, užriši ir išverdi dažuose). Žinoma, galima ir tiesiog apklijuoti kiaušinį lipdukais ar išpiešti flomasteriais. Tačiau (bent jau mano nuomone) neįdomu gi šitaip. Visų margučiai vienodi ir nieko nereiškia...
Velykiniai receptai! Yra ir paukštelių čiulbesys... Trūksta tik tavęs ;) http://www.pasididziuojantinamuseimininke.blogspot.com/ .

Vartotojo avataras
zuikaite
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1090
Užsiregistravo: 21 Lap 2006, 00:40
Pliusai: 3
Miestas: Barselona
Susisiekti:

Standartinė zuikaite » 06 Kov 2007, 16:07

Reikšmės ir simboliai

Margučiai marginami praktiškai visomis spalvomis, tačiau jos visgi nėra bereikšmės. Verta žinoti, kas ką simbolizuoja. Ypač jei marguti kam nors dovanoji.

Juoda spalva reiškia žemę, gausumą, pilnatvę;
raudona – tai gimimas, gyvenimas, energija, visa ko pradžia;
žalia – augimas, sveikata, ramybė;
geltona, rusva – derlius, šviesa, jaukumas, šiluma;
mėlyna – dangus, palaima.

Margučių raštai ir simboliai dažniausiai tokie patys, kokie
vartojami kitur (pvz., audinių puošyboje). Tačiau įdomu tai, kad labai dažnai margutis padalinamas į dvi dalis kokia nors juosta ar ornamentu. Tai simbolizuoja du pasaulius – dienos ir nakties. O ten jau galima sudėti visus savo norus, palinkėjimus bei svajones. Tiesiog nupiešti tokį pasaulį, kokio norėtum. Margučiuose ypač dažni saulės, žvaigždžių, mėnulio motyvai, paukščių pėdutės, augalu raštai. Žodžiu, žydintis ir klestintis ką tik atbudusios gamtos pasaulis.
Velykiniai receptai! Yra ir paukštelių čiulbesys... Trūksta tik tavęs ;) http://www.pasididziuojantinamuseimininke.blogspot.com/ .

Vartotojo avataras
zuikaite
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1090
Užsiregistravo: 21 Lap 2006, 00:40
Pliusai: 3
Miestas: Barselona
Susisiekti:

Standartinė zuikaite » 06 Kov 2007, 16:13

Kiaušinių dažymas natūraliomis priemonėmis

Dažymo technika

Šaltas dažymas sukuria subtilius, pusskaidrius šešėlius, bet jo pasekmėje kiaušiniai gali būti nudažyti labai nelygiai, jei nebus budriai apsukami. Naudojant šaltą dažymą, kiaušiniai ir dažymo produktai verdami atskirai. Po to, kai dažymo priemonė bus atvėsinta ir perkošta, įmerkite kiaušinius 5-10 minučių ir sausai nušluostykite popieriniu rankšluosčiu.
Jei dažote virdami, tai kiaušiniai įgauna intensyvesnę ir lygesnę spalvą. Norėdami dažyti 8 kiaušinius virdami, naudokite 2 šaukštus acto kiekvienam litrui vandens. Sudėkite kiaušinius į kiaušinių virimo indą ir užpilkite 2,5 cm vandens. Sudėkite natūralias dažymo priemones, užvirkite ir sumažinę ugnį virkite 20-30 minučių. Nuplaukite drungnu vandeniu.

Spalvų receptai

Ochra tonai: 4 pilni puodeliai (suslėgti) raudonojo svogūno lukštų. Virkite nuo 30 minučių iki valandos. Priklausomai nuo lukštų kiekio ir mirkymo laiko spalva bus nuo šviesiai iki tamsiai raudonos.

Auksinė Įdėkite 2-3 šaukštelį ciberžolės (kurkumos) į karštą vandenį arba pavirkite (jei norite intensyvesnės spalvos).

Rožinė Pamirkykite kietai virtus kiaušinius spanguolių arba burokėlių sultyse.

Violetinė Į karštą vandenį sudėkite žibučių žiedus ir mirkykite per naktį. Jei norite šviesiai violetinės spalvos, įpilkite šiek tiek citrinos sulčių.

Mėlyna Dvi susmulkintos galvos (16 puodelių) raudonojo kopūsto, 2 litrai vandens ir 6 šaukštai balto acto. Mirkykite per naktį, jei norite ryškiai mėlynos spalvos.

Žalia Į violetinės spalvos mišinį įdėkite šaukštelį sodos arba virkite kiaušinius su špinatais.

Šviesiai violetinė Mirkykite kieti virtus kiaušinius vynuogių sultyse.

Pastelinės spalvos

Jei norite šviesiai rožinių ir melsvų spalvų, patrinkite kiaušinių lukštus mėlynėmis ir spanguolėmis.

Smėlio (rusvai-gelsva) 4 suslėgti puodeliai geltonų svogūnų lukštų. Virkite nuo 30 minučių iki valandos. Spalvos intensyvumas priklauso nuo lukštų kiekio ir mirkymo laiko.

Ruda Virkite kiaušinius 1 litre kavos.
Velykiniai receptai! Yra ir paukštelių čiulbesys... Trūksta tik tavęs ;) http://www.pasididziuojantinamuseimininke.blogspot.com/ .

Vartotojo avataras
zuikaite
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1090
Užsiregistravo: 21 Lap 2006, 00:40
Pliusai: 3
Miestas: Barselona
Susisiekti:

Standartinė zuikaite » 06 Kov 2007, 16:18

Dažymas naudojant gumutes

Visa, ko reikia - tai gumutės. Apsiginkluokite įvairių dydžių gumutėmis. Imdami po vieną gumutę, apvyniokite keliomis kiaušinį. Palikite ir neapvyniotos vietos, kad kiaušinis galėtų nusidažyti. Pamirkę kiaušinius norimoje spalvoje, išimkite juos iš vandens ir leiskite nudžiūti. Kai kiaušiniai tapo sausi, nuimkite gumutes ir pasigrožėkite savo dizainu.
Prikabinti failai
GUMYTEM.jpg
GUMYTEM.jpg (8.75 KiB) Peržiūrėta 11102 karus(ų)
Velykiniai receptai! Yra ir paukštelių čiulbesys... Trūksta tik tavęs ;) http://www.pasididziuojantinamuseimininke.blogspot.com/ .

Vartotojo avataras
zuikaite
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1090
Užsiregistravo: 21 Lap 2006, 00:40
Pliusai: 3
Miestas: Barselona
Susisiekti:

Standartinė zuikaite » 06 Kov 2007, 16:27

Velykos yra labai sena šventė, simbolizuojanti gamtos atgimimą. Tai šventė, susieta su pačiu lygiadieniu, su Saulės kultu, dienos susilyginimu su naktimi, kai susidaro visos sąlygos atgimti visai žemės gyvybei kitam sezonui. Ikikrikščioniškais laikais tai buvo labai svarbus metas, nes be to, kad vėl gamta prisikelia naujam gyvenimui, dar labai svarbus kiaušinio margučio - pasaulio simbolio, kosminio kiaušinio vaidmuo. Pavasarį parskrenda paukščiai, jie sudeda kiaušinius, iš tų kiaušinių išsirita nauja gyvybė, išsirita paukščiukas. Iš paukščio yra du kartus gimstama - vieną kartą kiaušinio pavidalu, kitą kartą - paukščiuko pavidalu. Tas dvigubas gimimas yra tai, kas krikščionybes atveju yra mirtis ir prisikėlimas. Dažydami kiaušinį darome irgi tą patį. Vištos kiaušinis yra gyvas ir kai mes jį norime dažyti, pirmiausia numariname - mes jį verdame, t.y. tas kiaušinis pasidaro nebegyvas. Bet kai mes jį marginam gražiais geometriniais raštais su pačiais įvairiausiais simboliais, mes jį vėl padarome gyva - tik dabar jis turi kultūrinę prasmę, tai yra jau kultūrine mūsų gyvybė, dvasinė gyvybė. Mes tą paprastą kiaušinį sušildome savo širdies, savo rankų šiluma. O iš tokio kiaušinio išsirita ne šiaip kokia paukštė - o tik tokia, kokia yra pagal to kiaušinio raštus. Na, o raštuose matome ir saulę, ir mėnulio ciklą, matome žvaigždes, žiedynus, šaltinius. Matome Paukščių taką, paukščių pėdelių. Beje, marginimas paukščių pėdelėmis nuo senų laikų vienas populiariausių. Taigi ant kiaušinio yra tikriausiai visas mus supantis pasaulis nuo dangaus iki žemės. Kiekvienas šio rašto elementas turi savo prasmę. Jei žvelgtume į marguti per simbolius, per rašmenų prasmes, galėtume sakyti, kad kiekvienas turi savų įvairių prasmių rinkinį ir dėl to atstovauja tam tikra dvasia, tam tikra dievybe, kurią mes tarsi sukuriame. Margučius ridenam, ridinejam, daužaujame ir kyla klausimas, ar gerai, ar blogai, kad bedaužaujant vienas kiaušinis dūžta, o kitas ne. Man rodos, kad ir vienu, ir kitu atveju abi prasmės yra labai geros ir labai palankios. Jeigu mes turime pramuštą kiaušinį, jį suvalgydami tarsi atliekam ritualinį aukojimą ir savyje jau turime tą dievybę, ta paukštę deivę, pasaulio pramotę, visa ko gimdytoją. Jei margutis lieka stiprus, tvirtas, tai irgi labai gerai, nes kaip sukauptam akmeny, taip ir sukauptam marguty yra tai, kas mus saugo visą šį ciklą iki kituų Velykų. Reikalui esant toki margutį galime naudoti apsigynimui, įvairiems ritualams, nes margutis, kaip žinia, saugo ir nuo gaisro, ir nuo žaibo, ir nuo įvairių ligų. Žemdirbiams margutis buvo irgi svarbus, jis dedamas į pirmają vagą. Kiaušinis - ne tik Velykų simbolis, jis yra ir Jurginių - pirmos Žalumos šventės - simbolis. Čia jis jau Jurgučiu vadinamas. Jį dažydami taip pat atliekam maginį veiksmą. Sukuriam savo pasaulį, išmarginam ženklais, žymenimis savo dangų. Tie ženklai ir yra tai, kas mus lydi šiame gyvenime, kas mus globoja, kas yra mums svarbu. Marginant margutį svarbu jį marginti senoviniais raštais, gražiais, geometriniais, o ne šiuolaikiškai, greitai, primityviai. Kuo kruopščiau, kuo labiau laikydamiesi senos tradicijos tęstinumo mes tai darome, tuo giliau jaučiame visa tai, ir mes patys esame gilesni, nusileidžiame i savo kultūrinę gelmę, i protėvių pasaulį, kuris kažkada seniai seniai buvo tikrai tobulas. Tad marginkime margučius pačiais senaisiais raštais, kad jie džiugintų mūsų širdis. Juk mūsų širdis irgi yra kiaušinio pavidalo. Tai yra dvitrynis kiaušinis - pats svarbiausias velykinis kiaušinis. Tai pilnatvės ženklas. Palinkėkime to kiekvienas sau ir savo artimui.

Šaltinis : "Žmogus", 1999, Nr. 3
Velykiniai receptai! Yra ir paukštelių čiulbesys... Trūksta tik tavęs ;) http://www.pasididziuojantinamuseimininke.blogspot.com/ .

Vartotojo avataras
zuikaite
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1090
Užsiregistravo: 21 Lap 2006, 00:40
Pliusai: 3
Miestas: Barselona
Susisiekti:

Standartinė zuikaite » 06 Kov 2007, 16:29

Na, idejau tai ka radau internete. Tai ne mano. Niekas!!!! :lol: 8) Bet, sakau, visgi reikia pasidalinti tuo ka radau. Greitoje ateityje daugiau idesiu, jei idomu :roll:
Velykiniai receptai! Yra ir paukštelių čiulbesys... Trūksta tik tavęs ;) http://www.pasididziuojantinamuseimininke.blogspot.com/ .

Vartotojo avataras
Tutsi
Site Admin
Pranešimai: 35795
Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pliusai: 794
Miestas: Aukštaitijoje

Standartinė Tutsi » 06 Kov 2007, 17:38

aisku,kad idomu :merg2:

Vartotojo avataras
silsta
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1706
Užsiregistravo: 19 Spa 2006, 13:45
Pliusai: 5
Miestas: Kaunas

Standartinė silsta » 07 Kov 2007, 09:15

Man mandrių labai neišeina nudažyti margučių, tai aš savo įprastu būdu:

Prisirenku svogūnų lukštų. Dieną prieš dažant kiaušinius aš suverdu gerai tuos lukštus, pasidaro toks tamsiai rudas skystis. Na, o dažymas pats tai labai paprastas. Prisirenku lauke įvairių žolyčių (šiemet tikrai bus įvairių, nes šilta), kloju jas ant kiaušinio (žalio), imu kojinės gabaliuką, įdedu kiaušinį su žolyte, ir gale siūlu užrišu. Ir taip visus kiaušinukus su kuo gražesne žolyte. Dedu visus į paruoštą svogūnų lukštų nuovirą kartu su lukštais (šaltą), ir verdu. Išvirtus šaukštu išgrabalioju iš skystimo, atvėsinu, nuimu kojinę, žolytę.... jau grožis.. Atvėsusius dar kokiu aliejuku čiut čiut patepu, bet labai nedaug. Blizga :!: :!: :!: Pabandykit. :idea:

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 07 Kov 2007, 13:16

Aš irgi taip, kaip Silsta darau. O putpelių kiaušinukus išverdu ir palaikau dažuose keletą minučių. Jau jų grožis :lol: :P O su vašku ir skutinėtus mano anyta daro. Tai kai susivažiuojam, pasikeičiam ir turim visokių. :roll:

Vartotojo avataras
zuikaite
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1090
Užsiregistravo: 21 Lap 2006, 00:40
Pliusai: 3
Miestas: Barselona
Susisiekti:

Standartinė zuikaite » 13 Kov 2007, 01:23

silsta rašė:Man mandrių labai neišeina nudažyti margučių, tai aš savo įprastu būdu:

Prisirenku svogūnų lukštų. Dieną prieš dažant kiaušinius aš suverdu gerai tuos lukštus, pasidaro toks tamsiai rudas skystis. Na, o dažymas pats tai labai paprastas. Prisirenku lauke įvairių žolyčių (šiemet tikrai bus įvairių, nes šilta), kloju jas ant kiaušinio (žalio), imu kojinės gabaliuką, įdedu kiaušinį su žolyte, ir gale siūlu užrišu. Ir taip visus kiaušinukus su kuo gražesne žolyte. Dedu visus į paruoštą svogūnų lukštų nuovirą kartu su lukštais (šaltą), ir verdu. Išvirtus šaukštu išgrabalioju iš skystimo, atvėsinu, nuimu kojinę, žolytę.... jau grožis.. Atvėsusius dar kokiu aliejuku čiut čiut patepu, bet labai nedaug. Blizga :!: :!: :!: Pabandykit. :idea:
Ir mano seimoje taip pat daro. Dar labai fainai gaunasi jei i kine ibersite daug perliniu ar kitu stambesniu kruopu, ir gerai suspaudus aprisite. Gaunasi tokie marguciai, taskuoti :luks:

Vartotojo avataras
zuikaite
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1090
Užsiregistravo: 21 Lap 2006, 00:40
Pliusai: 3
Miestas: Barselona
Susisiekti:

Standartinė zuikaite » 13 Kov 2007, 01:25

Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, bet paskui pasitraukia po pirmojo Perkūno. Mūsų protėviai per Velykas lankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems maisto - kiaušinių.

Tačiau Velykos buvo švenčiamos dar iki krikščionybės - kaip gamtos atbudimo šventė. Ir tik atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Kristaus prisikėlimu. Šventė pamini ne tiek gamtos, kiek žmogaus sielos prabudimą ir prisikėlimą.

Kiaušiniai simboliškai nuo senų senovės buvo vartojami visose šventėse ar įvykiuose, susijusiuose su naujos gyvybės atsiradimu. Juos nešdavosi kaip dovaną ir valgydavo kiaušinienę lankydami naujagimį, kiaušinius valgydavo, o jų lukštus išbarstydavo pradėdami sėją. Kiaušinius valgydavo, o kai kuriose apylinkėse ir dažydavo per Jurgines, pirmą kartą išgindami gyvulius, sekminėse piemenų vaišėse irgi pagrindinis patiekalas būdavo kiaušinienė. Todėl ir per pagrindinę pavasarinio virsmo šventę Velykas kiaušiniai būdavo svarbiausias apeiginis valgis, pažymintis gamtos ir žmogaus pavasarinį atsinaujinimą. Tačiau neaišku, nuo kada kiaušinius pradėta marginti.

Vartotojo avataras
zuikaite
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1090
Užsiregistravo: 21 Lap 2006, 00:40
Pliusai: 3
Miestas: Barselona
Susisiekti:

Standartinė zuikaite » 13 Kov 2007, 01:26

Seniausi dažyti ir brūkšneliais marginti kiaušiniai buvo rasti IV a. mergaitės kape prie Vormso Vokietijoje. Gedimino kalno teritorijoje archeologų rasti akmens, kaulo ir molio kiaušiniai rodo, kad Lietuvoje XIII a. jie jau buvo žinomi. Velykinius kiaušinius savo dedikacijoje Ragainės viršininkui Perbentui mini M. Mažvydas. Yra manoma, kad XVI a. Visoje Lietuvoje buvo paprotys dažyti ir marginti Velykų kiaušinius. Etnografiniai šaltiniai rodo, jog margučiai buvo labai populiarūs XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje.

Vartotojo avataras
zuikaite
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1090
Užsiregistravo: 21 Lap 2006, 00:40
Pliusai: 3
Miestas: Barselona
Susisiekti:

Standartinė zuikaite » 13 Kov 2007, 01:41

Velykiniai papročiai ir žaidimai

Žinomiausi ir plačiausiai paplitę velykiniai papročiai bei žaidimai buvo kiaušiniavimas, žaidimai su margučiais, lalavimas, laistymasis ir plakimas bei supimasis.

Kiaušiniauti eidavo visoje Lietuvoje kaimo vaikai, ypač piemenėliai ir krikštavaikiai bei persirengėliai. Margutis krikštavaikiui – velykinė krikšto tėvų pareiga. Vienur krikštamotė margutį atneša, kitur krikštavaikiai patys pas ją nueina. Antrąją Velykų dieną vaikai sau skirto kiaušinio atsiimti eina ir pas tetas ar kaimynus, ypač į tuos kiemus, su kuriais tėvai draugauja ir kur nėra vaikų. B. Buračas kiaušiniautojus aprašė taip: „Kiaušiniautojas, atėjęs kiaušinio, kai įeina gryčion, laiko rankos smiliaus pirštą burnon įsikišęs, todėl ir nieko neklausę visi žino, ko nori lalauninkas ar kiaušiniautojas. Šeimininkės lalauninkus myli ir mielai jiems duoda kiaušinių. Jei per Velykas lalauninkui kiaušinių neduosi, tai tą metą vištos mažai kiaušinių dės. Taip rodo kupiškėnų burtai. Gavęs kiaušinį, lalauninkas pirštą iš burnos ištraukia, padėkoja šeimininkei už dovaną ir eina toliau, kol apeina tetules, dėdienes ir podes“.

Žemaitijoje buvo paprotys ir margučiais apsikeisti. Atėjusių į svečius tuščiomis čia nelabai mėgdavo, o Vakarų Žemaitijoje toks svečias galėdavo gauti „kailinius išutinėti“. Tas pats galėjo nutikti ir atsilankiusiam pirmąją Velykų dieną. Žemaitė rašė: „Pirmąją dieną velykauti eiti neišpuola, nes kur nueisi, tuojau paduos kailinius išutinėti. Bijodami tokio baisaus darbo, vaikai nė kojos niekur nekelia pirmąją dieną. Ne tik vaikai, bet ir senieji pirmąją dieną niekur nevaikščioja, o jeigu nors su reikalu kur nueina, tai iš kalno atsiprašo, kad neduotų kailinių utinėti“.

Su margučiais susiję daug velykinių papročių ir žaidimų. Margučius mušdavo daugiausia vyrai ir jaunimas, o ridendavo vaikai.

Ridenimas – pats populiariausias vaikų velykinis žaidimas. Pavakary, kai baigdavo kiaušiniauti, susirinkdavo vaikai grupelėmis, padarydavo lovelį ir ridendavo kiaušinius. Jei kieno kiaušinis kliudydavo svetimą, tai jį pasiimdavo kaip laimėtą. Ridendavo kieme, o kai blogas oras – klojime ar troboj. Ypač ridenti margučius mėgo aukštaičiai. Susidarydavo nemažos grupelės įvairaus amžiaus žmonių, dažniausiai vyrų. Merginos kiaušinių neridendavo. Vieni ateidavo pažaisti, kiti – pažiūrėti. Ridenimo taisyklės įvairiose Lietuvos vietose šiek tiek skyrėsi.

Lalavimo paprotys, kuris anksčiau reiškė merginų pakėlimą į marčias, XIX a. pabaigoje virto kiaušiniavimu, nors ir savotišku. Pasak A. Greimo lalavimas su Velykomis turi tiek bendro, kad nuo Velykų prasideda vedybų laikotarpis.
Laluodavo tiktai jauni, nevedę vyrai, dainuodami apeigines dainas vadinamas „lalinkomis“. Jose apdainuojamas mergelės rūtų vainikėlis ir šiaurus vėjelis (piršlių įvaizdis) grasantis nupūsti vainikėlį nuo galvelės: “Vai ir užaugo žalia rūtelė, vyneli vyno žaliasai, / Tai ji suskynė rūtų vainikėlį, vyneli vyno žaliasai, / Ir užsidėjo sau ant galvelės, vyneli vyno žaliasai, / Vai ir papūtė šiaurus vėjelis, vyneli vyno žaliasai, / Vai ir nupūtė rūtų vainikėlį, vyneli vyno žaliasai”.
Kitos lalauninkų dainos aukštindavo merginų dorą, darbštumą, grožį ir linkėdavo greitai bei sėkmingai ištekėti. Dzūkai be dainų sakydavo dar ir oracijas. Vėliau pradėta dainuoti ir kitokias dainas. Lalauninkus sutikdavo merginos. Jos pasiruošdavo, kad turėtų gražių margučių lalauninkus apdovanoti. Varėniškės net patalus klodavosi ant suolo po langu, kad atėjusius lalauninkus geriau matytų, nes lalauninkai pradėdavo vaikščioti pirmosios Velykų dienos vakare ir naktį.
Grupelėje buvo nuo keleto iki keliolikos lalauninkų. Vienas nešdavosi pintinę margučiams, kiti eidavo su smuiku, armonika, o kartais ir būgną turėdavo. Lalauninkai gaudavo dovanų – dažniausiai keletą margučių. Kai kur lalauninkus kviesdavo į trobą ir vaišindavo. Šykščius gaspadorius lalauninkai pajuokdavo ir palinkėdavo: „kad tu, gaspadine, nesulauktai nė vieno kiaušinio, kad tavo vištos akmenis, o ne kiaušinius dėtų“.

Kai kuriose Lietuvos vietovėse, o ypač Žemaitijoje buvo įprasta antrosios Velykų dienos rytą savuosius arba kaimynus aplieti vandeniu. Žemaitė šį paprotį taip aprašė: „Antrą dieną kas anksčiau atsikėlė, tas kitus begulint aplaistė. Kai visi sukilo, tuomet kas ką užpuolė, o kokį indą sugriebė, laistės kaip pašėlę. Pagaliau iš šulinių su pilnais viedrais pylė ant galvos, labiau vaikinai nusitverdavo mergikes, laistė, kad didesnės augtų, kad riebesnės tuktų”.

Antrosios Velykų dienos rytą žemaičiai ir verbas prisimindavo. Skuodo apyl. šio amžiaus pradžioje, kaip aprašė O. Gauriliūtė, eidavo su išsprogusiomis beržų šakelėmis (verbomis) miegančiųjų žadinti: „Velykų antrosios dienos ankstų rytą suaugę bei jaunimas eidavo Velykų pliekėjais. Pasidabindavo užsimaudami įvairių spalvų skrybėles, apsikabindavo blizgučiais, susijuosdavo įvairiais diržais. Eidavo po kelis ir daugiau. Nešdavosi armoniką, būgną ir dar kitų grojimo instrumentų, taip pat išsprogdintas nemažas beržų rykšteles. Eidavo gana ankstų rytą, kad užtiktų kaimynus nesikėlusius arba dar nuogomis kojomis. Tokius užtikę nutraukdavo antklodę, plakdavo rykšte per nuogas blauzdas bei kojas šaukdami: „Velykos, duokit margučių!“. Miegaliams tekdavo išsipirkti margučiais ir nekviestus svečius vaišinti.“

Velykų džiaugsmai Lietuvos kaime be sūpuoklių – maži džiaugsmai. Daugelyje kaimų sūpuoklės būdavo įrengtos visą laiką, kitur jaunimo susibūrimo vietose jas įrengdavo prieš Velykas. Vyrai ir merginos rinkdavosi prie vienų sūpuoklių, pusberniai ir piemenys linksmindavosi prie kitų. Dažnai, kai pavasaris šaltas ir vėlyvas, sūpuokles kabindavo daržinėse. Susirinkdavo būriai jaunimo, vaikai tik antrą ar trečią dieną prieidavo suptis.
Vyrai supdavosi poromis stovėdami, o merginos sėdėdamos. Įsisupdavo iki pašelmenio, o lauke būdavo ir tokių, kurie persiversdavo. Kuo aukščiau įsisupsi, tuo garbingiau.
Mažiems vaikams sūpuokles įrengdavo ir kambaryje, sakydavo, jeigu vaikai per Velykas supsis, tai bus smagūs ir greiti. Mergaitės besisupdamos ir padainuodavo. Supuoklinės dainos dainuojamos tik supantis. Adutiškyje dainuodavo taip: “Supkit meskit, / Supkit meskit / Mane jauną / Kad užvysčiau, / Kad užvysčiau / Aukštą kalną, / Aukštą kalną, ? Aukštą kalną, / Žalią girią. / Ant aukšto kalno, / Ant aukšto kalno – /Vilniaus miestelis”.

Dzūkijoje dar šokinėdavo ant per rastą permestos lentos. Supdavosi todėl, kaip sakydavo, kad javai augtų aukštesni, kad linai geriau derėtų, o merginos supasi, kad lengvai ir gerai ištekėtų.

Velykas švęsdavo tris ar keturias dienas. Pirmasis sekmadienis po Velykų – Velykų švenčių užbaiga. Jis vadinamas Atvelykiu, Velykėlėmis, arba Vaikų velykomis. Per Atvelykį dažniausiai pabaigdavo Velykų valgius arba ruošdavo naujus, tokius kaip per Velykas. Šią dieną kiaušinius dauždavo tik vaikai – tai jų Velykos, ir supuoklėse supdavosi tik vaikai. Atvelykiu baigdavosi ir šventinio svečiavimosi laikas.

O cia galite daugiau pasikaityti apie velykas http://vydija.puslapiai.lt/kalendorius/ ... rskaus.htm

Vartotojo avataras
zuikaite
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1090
Užsiregistravo: 21 Lap 2006, 00:40
Pliusai: 3
Miestas: Barselona
Susisiekti:

Standartinė zuikaite » 13 Kov 2007, 01:42

Dabar tegul tik niekas nesiskundzia, kad nera informacijos apie Velykas :lol: :roll:

Vartotojo avataras
silsta
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1706
Užsiregistravo: 19 Spa 2006, 13:45
Pliusai: 5
Miestas: Kaunas

Standartinė silsta » 13 Kov 2007, 09:15

Ačiū Zuikaite už gerą idėją. Su kruopom tai tikrai pabandysiu... :idea:

Dar mano bendradarbė daro taip: apklijuoja kiaušinį kito kiaušinio susmulkintais lukštais (galima baltais, galima įvairiaspalviais). Irgi nepaprastai įdomiai atrodo :lol:

Vartotojo avataras
zuikaite
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1090
Užsiregistravo: 21 Lap 2006, 00:40
Pliusai: 3
Miestas: Barselona
Susisiekti:

Standartinė zuikaite » 13 Kov 2007, 16:24

silsta rašė:Ačiū Zuikaite už gerą idėją. Su kruopom tai tikrai pabandysiu... :idea:
Ner uz ka!!! :aciu2: :aciu1: :merg2: Visada malonu padeti :)

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 13 Kov 2007, 18:32

Žodis Velykos yra pasiskolintas iš gudų, reiškia "didelę dieną". Tai labai tinkamas pavadinimas, nes Lietuvoje Velykos buvo ir yra iškilmingiausia metų šventė. Tai ne tik Kristaus prisikėlimo, tai ir visos gamtos pabudimo šventė. Net ankstyvas Velykų rytas, prieš saulės tekėjimą, pilnas magiškų galių. Ypač daug magijos yra susikaupę tekančiame vandenyje. Tikėta, kad nusiprausus tokiame vandenyje prieš saulėtekį, nebus vočių, skaudulių, išberimų ir kitokių odos ligų.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 13 Kov 2007, 18:36

Jeigu Velykų rytą lyja, reikia vienplaukiam pastovėti lietuje, tada užaugsi didelis. Čia jau vaikams.
Velykų rytą saulė teka šokinėdama, siūbuoja į šalis ir maino spalvas : žalia, mėlyna, raudon, vėl auksinė-geltona. Tai galima matyti. atsikėlus prieš saulėtekį ir stebint pirmąjį saulės pasirodymą pro horizontą.

po mišių visi skubėdavo mano. Kas greičiau parvažiuos, tam visus metus darbai gerai seksis, viską laiku pabaigs.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 13 Kov 2007, 18:40

Grįžus iš bažnyčios, valgomi velykiniai pusryčiai. Pradedama šventintu margučiu, kurį namų šeimininkė nulupa ir supjausčiusi duoda po gabalėlį kiekvienam šeimos nariui. Tai daroma, kad šeimoje nuolay būtų taika, meilė, ramybė. Po to jau valgomi kiaušinai ir mvisa kita, kas yra ant stalo. Per Velykas reikia sočiai pavalgyti "atsigavėti", nes visą gavėnią pasnikauta.

Jei per Velykas kas nors ateina į namus, būtina padovanoti margutįš. Svečias taip pat atneša kiekvienam šeimos nariui po margutį.Svečius būtina pavaišinti. Ir labai nemandagu atsisakyti. reikia visko bent po kąsnelį paragauti, šeimininkę pagirti, kitaip ji jaustųsi įžeista.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 13 Kov 2007, 18:44

Buvo sakoma, kad piema Velykų diena pasvęsta Dievui, reikia rimtai ir ramiai užsilaikyti, pabūti šeimos tarpe, skaniai pavalgyti. Antroji diena - pasilinksminimai, svečiavimasis, draugų lankymas.Trečioji diena pašvęsta tinginiui. Reikia ilgai miegoti, atsigauti po švenčių, nes tuoj reikės į darbus kibti.

Įdomu, kas ir kada "nukosėjo" nuo mūsų tinginio dieną :wink:

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 13 Kov 2007, 18:52

Velykų dieną galima sužinoti ateinančios vasaros orą, savo asmeninę laimę, apsisaugoti nuo kenkėjų, jei žinai, ką reikia atlikti, kokius spėjimus daryti :

:P Jei nori nematyti visą vasarą gyvačių, tai saugokis, kad pirmą Velykų dieną nepamatytum adatos.
:evil: Jeigu velykose atsitiks kokia nelaimė ar nesekmė, tai visus metus eis viskas atvirkščiai, metai bus nelaimingi.
:lol: Sakoma, kas Velykose maldos visada išklausomos, todėl reikia daug melstis.
:D Jei Velykų rytas saulėtas ir gražus, tai vasara bus graži, oras geras; jeigu lyja arba sninga, reikai laukti blogų metų.Blogiausiai tada, kai Velykųdieną pradeda trankytis perkūnija. Bet, jei perkūnija būna lapams dar neišsprogus, tai vagims tais metais labai jau nesiseks vogti. :lol:
8) Jei Velykų rytą saulė teka labai raudona, galima laukti vasarą kenksmingų perkūnijų.
:) Na ir apie lenktynes namo iš bažnyčios jau rašiau.

Vartotojo avataras
Tutsi
Site Admin
Pranešimai: 35795
Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pliusai: 794
Miestas: Aukštaitijoje

Standartinė Tutsi » 13 Kov 2007, 20:08

o as kai nenoriu ilgai terliotis,tai dazau margucius su ryziais :merg2:

Vartotojo avataras
zuikaite
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1090
Užsiregistravo: 21 Lap 2006, 00:40
Pliusai: 3
Miestas: Barselona
Susisiekti:

Standartinė zuikaite » 14 Kov 2007, 00:52

O kaip tu juos dazai su tais ryziais?

Vartotojo avataras
zuikaite
Gurmanas
Gurmanas
Pranešimai: 1090
Užsiregistravo: 21 Lap 2006, 00:40
Pliusai: 3
Miestas: Barselona
Susisiekti:

Standartinė zuikaite » 14 Kov 2007, 00:54

Ramune, kiek fainos informacijos parasei!!! :luks:

Vartotojo avataras
Tutsi
Site Admin
Pranešimai: 35795
Užsiregistravo: 03 Vas 2007, 12:54
Pliusai: 794
Miestas: Aukštaitijoje

Standartinė Tutsi » 14 Kov 2007, 11:42

zuikaite rašė:O kaip tu juos dazai su tais ryziais?
Taip kaip su zolytem,tik kiausini nevirta paslapinu,pavolioju ryziuose,susuku i kojine ir verdu dazuose.O jei dar prie ryziu pridedi koki svoguno luksta...fantastiski marguciai gaunasi :luks:

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 14 Kov 2007, 13:50

zuikaite rašė:Ramune, kiek fainos informacijos parasei!!! :luks:
:aciu1: Dar turiu apie pasiruošimą Velykom. Bet vėliau, kai laiko daugiau bus. :? O šiaip tai aš esu tikra " cekauna Zosė", man viskas be galo įdomu :lol:

Vartotojo avataras
Lilina
Virtuozas
Virtuozas
Pranešimai: 8898
Užsiregistravo: 12 Rgs 2006, 11:05
Pliusai: 101
Miestas: Kaunas/Mažeikiai

Standartinė Lilina » 14 Kov 2007, 14:52

Oj koks geras patarimas su putpeliu kiašiniais :luks: oj išbandysiu :P o kada tiksli velykų data?

Skelbti atsakymą