Užgavėnių patiekalai

Ramunė · Standartinė **Ramunė** » 17 Sau 2007, 22:03

Lilina rašė:Čia jau panašus receptas kaip mano vyro diedukas daro. Aš kai bulvinius blynus darau, tai jokiu miltu nededu, ir buvau juos viena karta sutarkavus su burokine tarka ir jam baisiai patiko. Dabar daro panašia tešlą kaip tu, Ramunė, aprašiai, tik kumpio nededa ir kepa ir vis aiškina, kad pagal marčios receptą daro Sakau, gal jums dar kartą padaryt kad prisimintumėt

Receptas vadinosi ar tai Jaunamartės, ar tai Jaunos šeimininkės blynai

Matyt, jis pakankamai senas

Lilina · Standartinė **Lilina** » 17 Sau 2007, 23:46

Dėja, dėja...

pakankamai senas.

rECEPTAI · Standartinė **rECEPTAI** » 18 Sau 2007, 01:59

Jei su burokine tarka tarkuojamos bulves-tai jau ,,zydiskas"Kugelio variantas.Aisku,skanu,sotu,riebu,greit iskepa.Bet as kartais pagalvoju-ar verta deti i burna viska,kas skanu?Juk skaniu patiekalu tiek daug!!!Gyvenimas vienas.Sveikata viena.reiktu susimastyt ,ka kisi i pilva....Gal as cia filpsofiskai,bet gyvenime anksciau ar veliau sveikata parodo nagucius

Ir is viso.Kam laikytis tu dietu?Geriau galvoti ,ka valgai.

Ramunė · Standartinė **Ramunė** » 18 Sau 2007, 07:57

rECEPTAI rašė:Jei su burokine tarka tarkuojamos bulves-tai jau ,,zydiskas"Kugelio variantas.Aisku,skanu,sotu,riebu,greit iskepa.Bet as kartais pagalvoju-ar verta deti i burna viska,kas skanu?Juk skaniu patiekalu tiek daug!!!Gyvenimas vienas.Sveikata viena.reiktu susimastyt ,ka kisi i pilva....Gal as cia filpsofiskai,bet gyvenime anksciau ar veliau sveikata parodo nagucius Ir is viso.Kam laikytis tu dietu?Geriau galvoti ,ka valgai.

Beje, tie blynai tarkuojami ne būtinai per burokinę tarką. O jei filosofiškai žiūrėsim, tai labiausiai pavojinga šiais laikais tra gyventi... O apie dietas pas mus atskiras puslapėlis. Čia tik labai skaniai val;gom...

Ramunė · Standartinė **Ramunė** » 18 Sau 2007, 07:57

Lilina rašė:Dėja, dėja... pakankamai senas.

Ne senelį, o receptą turėjau galvoj

silsta · Standartinė **silsta** » 18 Sau 2007, 09:14

Ramunė rašė:BULVINIAI BLYNAI

Radau receptą, pabandžiau . Patiko. Siūlau ir jums, ypač toms, kurių vyrai be mėsos - nei trečdalio dienos .

Bulvės, miltai, mineralinis vanduo,
pienas, kiaušinis, rūkytos dešros ar kumpio,
pora skiltelių česnakiuko, pipirų,
druskos, petražolių, aliejaus.

Bulves nuskutame ir sutarkuojame. Nukošiame. Suberiame miltus, įpilame pieno, sudedame juostelėmis pjaustytą dešrą arba kumpį,kiaušinį, prieskonius. Kepame aliejuje.
Galima valgyti su salotomis, su troškintais raugintais kopūstais. Galima ir su grietine ar dažiniu.

O kam naudojamas mineralinis vanduo

Ramunė · Standartinė **Ramunė** » 18 Sau 2007, 09:55

Kiek supratau, tai purumui ir praskiedimui. Nes miltai tirstina

silsta · Standartinė **silsta** » 18 Sau 2007, 12:38

Radau labai įdomų straipsnį apie blynelius. Gal pravers

GRAFŲ TIŠKEVIČIŲ BLYNELIAI V. Sakas Mėgstančios šeimininkauti ir namiškius, ir svečius galėtų nustebinti fantastiško grožio ir gardumo blyneliais. Receptas užrašytas 1882 metais Kretingos grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių rūmuose. Šiuos blynelius kepti pradėjo grafų kukmeisteris žemaitis Aleksandras Jonuškis iš Kretingos, arba kaip jį malonybiniai vadino grafai – Olis. Grafienė Sofija ir jos dukros Elena Klotilda, Sofija ir Marija tuos blynelius galėdavo valgyti vos ne kiekvieną dieną ir jie joms neatsibosdavę, o apie svečius tai ir kalbėti nereikia.Daug kas mėgino sužinoti šių blynelių gamybos receptą, Olis, suprantama, juos duodavo, bet kaip ir kiekvienas geras ir gudrus kulinaras kai ką nutylėdavo ir tik vienam, t.y. mano proseneliui bajorui P. Sakavičiui-Sakui, rinkusiam Lietuvos didikų ir bajorų valgių receptus, leido užrašyti visas šias paslaptis. Dabar, kai Lietuvoje vyksta kulinarinis chaosas ir kičas, prasto greitmaisčio (picų, makdonaldų valgyklų) aršus lindimas į lietuvių skrandžius ir kišenes, pats laikas atskleisti Lietuvos senovės kulinarų paslaptis ir parodyti pasauliui, kas yra kas. Kad blyneliai gautųsi tokie, kokie būdavo patiekiami Kretingos grafams Tiškevičiams, ruošiant lietinių blendinį, pirmiausiai reikia kvietinius miltus išsijoti ir plikyti karštu pienu arba karštu skysčiu (ne miltai pilami į skystį, bet skystis į miltus) bei nepamiršti į blendinį šliūkštelti šlakelį ratafijos. Kas tai per dalykas dabar neaiškinsiu, nes tam reikalingas atskiras straipsnis, bet Jūs sėkmingai galite vietoje ratafijos naudoti bet kokį uogų arba vaisių likerį. Suprantama, geram blendiniui reikia druskytės kruopelės, na, o dedant kiaušinius, būtinai trynius ištrinti iki baltumo su cukrumi, o baltymus suplakti iki kietumo ir juos vėliausiai įmaišyti į blendinį… Kodėl grafienei ir grafaitėmis Olio blyneliai neatsibosdavę, vėl tik jis vienas apie tai žinojo: vietoje vandens pildavo apelsinų, kriaušių, obuolių, aviečių, braškių, žemuogių, baltųjų serbentų sulčių, beržų arba klevų sulos, kitą kartą ir saldžios giros. Arba įtarkuodavo apelsinų ar citrinų cedros (tik geltona odelė). Taip gaminant, lietiniai išeina plonyčiai, mezginiuoti su skylutėmis. Olis šiuos lietinus iš abiejų pusių paskrudindavo lydytame svieste, paskui sulenkdavo keturlinkai, kad gautųsi trikampiai ir į juos nedėdavo jokio įdaro, kaip nuo seno Lietuvoje būdavo priimta. Į keptuvę dėdavo truputėlį lydyto sviesto, įpildavo tą skystį, kurį naudodavo blendiniui, sudėdavo blynelius ir jame dar gerai blynelius pakaitindavo, kad net suputotų. Tokius karštus, mezginiuotus ir putotus patiekdavo stalan. Prie šių blynelių būdavo duodama mėtų su pavasariniu (pirmuoju) sodų medumi. Ne, ne, ne, jokiu būdu ne kokių vulgarių šiltnaminių mėtų, kačių mėgiamų melisų, o tiktai tikrų tikriausių paežeriais, pakūdriais, paraviais augusių Žemaitijos laukinių mėtų. Kai būdavo pradedama pilstyti ši pasakiškai gaivi ir aromatinga arbata, kurios spalva primindavo brangųjį smaragdą, mėtomis prakvipdavo visos Kretingos rūmų menės. Ir nors grafienė dažniausiai mėgdavo su savo mergaitėmis ir svečiais Olio keptais blyneliais mėgautis garsiojoje oranžerijoje, visokiausių egzotinių augalų apsuptyje, žemaitiškų mėtų aromatas, lyg senovės karžygys įsiverždavo į lepius, salsvus egzotinius aromatus, juos dar labiau sujaudindamas ir paryškindamas…

Lilina · Standartinė **Lilina** » 18 Sau 2007, 13:41

rECEPTAI rašė:Jei su burokine tarka tarkuojamos bulves-tai jau ,,zydiskas"Kugelio variantas.Aisku,skanu,sotu,riebu,greit iskepa.Bet as kartais pagalvoju-ar verta deti i burna viska,kas skanu?Juk skaniu patiekalu tiek daug!!!Gyvenimas vienas.Sveikata viena.reiktu susimastyt ,ka kisi i pilva....Gal as cia filpsofiskai,bet gyvenime anksciau ar veliau sveikata parodo nagucius Ir is viso.Kam laikytis tu dietu?Geriau galvoti ,ka valgai.

Taigi galima maitintis ir sveikai ir skaniai. Niekas nesako kad bulvynius blynus reikia kasdien valgyt, bet per šventės-manau pasilepint galima.

Standartinė **Andron** » 18 Sau 2007, 15:55

Lilina rašė:
rECEPTAI rašė:Jei su burokine tarka tarkuojamos bulves-tai jau ,,zydiskas"Kugelio variantas.Aisku,skanu,sotu,riebu,greit iskepa.Bet as kartais pagalvoju-ar verta deti i burna viska,kas skanu?Juk skaniu patiekalu tiek daug!!!Gyvenimas vienas.Sveikata viena.reiktu susimastyt ,ka kisi i pilva....Gal as cia filpsofiskai,bet gyvenime anksciau ar veliau sveikata parodo nagucius Ir is viso.Kam laikytis tu dietu?Geriau galvoti ,ka valgai.
Taigi galima maitintis ir sveikai ir skaniai. Niekas nesako kad bulvynius blynus reikia kasdien valgyt, bet per šventės-manau pasilepint galima.

Kažkur skaičiau, kad reikia kartais pakankinti organizmą ir nesveikais patiekalais, kad neatsipalaidotų

Be to, suvalgius skanų, nors ir nesveiką maistą, patyriame dvasinę palaimą. O ten iki pilnos laimės netoli

Lilina · Standartinė **Lilina** » 18 Sau 2007, 17:35

Taip, taip, ir aš manau, kad maistas suvalgytas su malonumu, ne ką mažiau būna naudingas nei sveikas maistas suvalgytas per prievarta vos neapsivemiant.

Viskam aišku yra riba. Niekad nenustosiu kartoti, kad saikas - visais laikais laikomas dorybė Paveikslėlis

zita · Standartinė **zita** » 28 Sau 2007, 17:27

pritariu ir palaikau

silsta · Standartinė **silsta** » 29 Sau 2007, 09:22

Lilina rašė:Taip, taip, ir aš manau, kad maistas suvalgytas su malonumu, ne ką mažiau būna naudingas nei sveikas maistas suvalgytas per prievarta vos neapsivemiant. Viskam aišku yra riba. Niekad nenustosiu kartoti, kad saikas - visais laikais laikomas dorybė

Ot velnias, kai labai skanu, tai tas saikas kažkur dingsta

Ramunė · Standartinė **Ramunė** » 29 Sau 2007, 17:10

silsta rašė: Ot velnias, kai labai skanu, tai tas saikas kažkur dingsta

O aš maniau, kad tik man vienai būna "valgau ir dar noriu daug-daug-daug " priepuoliai ...

Standartinė **Andron** » 04 Vas 2007, 22:38

PrieStalo.lt puslapyje įdėjome pilną Sako straipsnį apie blynus.

I dalis http://www.priestalo.lt/?p=52&str=122
II dalis http://www.priestalo.lt/?p=52&str=129

Malonaus Jums skaitymo

PS. Ištrauka iš šio straipsnio jau buvo patalpinta šioje temoje (apie grafų Tiškevičių blynelius).

roly · Standartinė **roly** » 04 Vas 2007, 23:26

Čia kažkas klausė kam gazuotas vanduo blynams. Mano močiutė visada liepia įpilti vandens. Taip blynai tampa traškesni ;>

Lilina · Standartinė **Lilina** » 05 Vas 2007, 10:56

roly rašė:Čia kažkas klausė kam gazuotas vanduo blynams. Mano močiutė visada liepia įpilti vandens. Taip blynai tampa traškesni ;>

O...dar vienas neblogas patarimas

janrri · Standartinė **janrri** » 05 Vas 2007, 11:29

Aš taip pat visada pilu gazuotą mineralinį vandenį.

Lilina · Standartinė **Lilina** » 05 Vas 2007, 11:56

O kiek to mineralinio vandens pilti reikia?

Standartinė **daida** » 05 Vas 2007, 15:06

Na kartais aš tokiomis proporcijomis dedu produktus į lietinių tešlą:
apie 260 g miltų ( dvi stiklinės),
2 kiaušiniai,
1 stiklinė pieno,
1 stiklinė mineralinio vandens,
2-3 šaukštai aliejaus,
1 šaukštelis cukraus,
0,5 šaukštelio druskos.

Svečias · Standartinė **Svečias** » 05 Vas 2007, 16:00

Aš taip pat imu per pusę naminį pieną ir mineralinį, tik jei parduotuvinis pienas, tai pilu daugiau pieno.

Standartinė **Tutsi** » 08 Vas 2007, 19:53

labai skanu mieliniai blynai su dziovintais vaisiais,ypac kai vaisiu daug

Tada vaikai neiseina is virtuves.

janrri · Standartinė **janrri** » 09 Vas 2007, 10:20

O mano merginos visus džiovintus vaisius iškrapšto ir sudeda gražiai į krūvutę.

Ramunė · Standartinė **Ramunė** » 09 Vas 2007, 10:27

janrri rašė:O mano merginos visus džiovintus vaisius iškrapšto ir sudeda gražiai į krūvutę.

O mamai belieka viską gražiai ir gardžiai suvalgyti

Standartinė **Andron** » 09 Vas 2007, 13:56

janrri rašė:O mano merginos visus džiovintus vaisius iškrapšto ir sudeda gražiai į krūvutę.

O mūsiškė kaip tik juos iškrapštytų ir suvalgytų be blyno

Standartinė **Tutsi** » 14 Vas 2007, 09:15

man tai labai patinka kokosas,tai as kokoso drozlemis skaninu mielinius blynus

ir pamegink jas isrankioti i kruvele

Ramunė · Standartinė **Ramunė** » 03 Vas 2008, 11:00

Šaltiena – tradicinis Užgavėnių valgis

Šaltiena gan populiarus šaltasis užkandis, kurį mūsų šeimininkės gamina ir kasdieniam, ir šventiniam stalui. Kaip teigia mūsų tradicijų ir papročių žinovai, tai ir vienas iš tradicinių Užgavėnių valgių greta blynų, šiupinio, troškintų kopūstų su dešra ir kitų sočių skanėstų.

Nuo kalėdinių skerstuvių
Nuo seno Lietuvoje šis patiekalas turėjo „žiemos valgio“ vardą, nes dažniausiai buvo valgomas tarp Kalėdų ir Užgavėnių. Toks „sezoniškumas“ tikrai neatsitiktinis, mat žiemą buvo skerdžiami gyvuliai. Visos skerdienos dalys būdavo labai racionaliai sunaudojamos — niekas neprapuldavo...
Po kalėdinių skerstuvių paprastai dalis skerdienos būdavo paliekama Užgavėnių patiekalams, ypač šaltienai. Ją virdavo iš kiaulės ausų, kojų, galvos. Tačiau šeimininkės turėtų žinoti, kad dabartinė mūsų kartais gaminama šaltiena su nemažu kiekiu minkštos mėsos ir net želatina yra gerokai nutolusi nuo to patiekalo, kuris būdavo gaminamas seniau. Į „tikrąją“ šaltieną būtinai buvo dedama visa kiaulės galva (įskaitant smegenis ir liežuvį), visos keturios kojos ir dvi ausys. Tokia šaltiena idealiai tiko Užgavėnių stalui — riebi, soti ir jai tikrai nereikia želatinos!

Ramunė · Standartinė **Ramunė** » 03 Vas 2008, 11:00

Nacionaliniai šaltienos ypatumai

Analogiškus valgius (beje, toms pačioms šventėms) gamina ir kaimyninės tautos: baltarusiai, lenkai, ukrainiečiai, rusai. Žinoma, yra tam tikrų skirtumų, tačiau šaltienos ir kitų Užgavėnių valgių esmė ta pati — kuo sočiau ir kuo riebiau. Tai įrodo ir Užgavėnių vakarienės specifiniai pavadinimai, susiję su sotumu bei daugybe riebalų: „dosnus vakaras“ (čekai), „ligota vakarienė“ (austrai), „vakaras su pilnu skrandžiu“ (vokiečiai), „mėsinė vakarienė“, „storulių vakarienė“, „riebioji vakarienė“ ir kt.
Rusai šaltieną paprastai gamina iš veršienos arba jautienos. Na, o Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, populiaresnė kiaulienos šaltiena. Be šaltienos neįsivaizduojama ir nė viena šventė Moldovoje. Beje, kiaulienos šaltieną gamina ir estai. Skirtumas tik tas, kad šis jų tradicinis patiekalas dažniausiai patiekiamas ant Kalėdų stalo.
Kulinarai siūlo šaltienai maišyti kelias mėsos rūšis. Tad šaltiena gali būti pagaminta iš kiaulių ausų, kojų, jautienos ir vištos sparnelių... Teigiama, jog būtent taip gaunamas geriausias rezultatas.

Ramunė · Standartinė **Ramunė** » 03 Vas 2008, 11:01

Šaltiena iš kiaulių kojų ir jautienos

1,5 kg kiaulės kojelių, 500 g jautienos be kaulų,
300 g prieskoninių daržovių (morka, salieras, petražolė, svogūnas),
4 laurų lapeliai, keli kvapiųjų pipirų žirneliai,
4 skiltelės česnako, truputis pipirų, druskos.

Nuvalytas kojeles ir jautieną virkite 2 litruose vandens ant mažos ugnies, kol suminkštės (apie 4 val.). Baigdami virti sudėkite prieskonines daržoves bei kitus prieskonius, pasūdykite ir baikite virti. Nuovirą perkoškite. Mėsą atskirkite nuo kaulų ir smulkiai supjaustykite. Formos, salotinės arba mažų dubenėlių dugną išklokite morkų griežinėliais, paskui sudėkite mėsą ir užpilkite nuoviru. Palikite, kad sustingtų. Prie kiekvienos porcijos pridėkite citrinos griežinėlių ir žalių salotų lapelių.

Ramunė · Standartinė **Ramunė** » 03 Vas 2008, 11:01

Kiaulienos šaltiena

1 kg kiaulienos (galva, ausis, kojos), 200 g liesos kiaulienos,
1 svogūnas, 1 morka arba gabalėlis saliero,
druskos, 8 juodieji pipirai, 4 kvapieji pipirai,
1 lauro lapas, 1,5-2 l vandens.

Mėsą nuplaukite, įdėkite į šaltą vandenį, užvirinkite, nugraibykite putas ir 3-5 valandas virkite ant mažos ugnies 85-90°C temperatūroje. Likus valandai iki virimo pabaigos, sudėkite prieskonines daržoves. Išvirusią mėsą (jau be kaulo) išimkite iš sultinio ir supjaustykite gabalėliais. Sultinį perkoškite per marlę arba tankų tinklelį. Mėsą vėl sudėkite į sultinį, užvirinkite ir virkite dar apie 0,5 valandos ant mažos ugnies. Tada išpilstykite į dubenėlius arba formas. Prieš tai į kiekvieną įdėkite morkos griežinėlių ir petražolių lapelių.