Galima ir suplaktuvu smulkinti, draugė vaikui taip smulkina, kai reikia nedidelio kiekio, bet irgi taip skystokai gaunasi.

o kuo tas plaktuvas skiriasi nuo blenderio?

O kuo tuomet daryti paštetinės konsistencijos pertepimus sumuštiniams?..

Turi buti plaktuvas su didesniais peiliais. Turejau toki, bet sugedo. Jis tiko mėsos malimui, nes kažkada nešiau meistrui taisyti ir paaiškino. Tik reikėdavo dėti mažesnį kieki ir geresnė mėsą.Nes jeigu yra kokiu sausgysliu, tai jos apsivinioja aplink peilius ir nesusismulkina. O mėsmalė viską susmulkina. Dabartini plaktuvą kuri turiu, jau netinka mėsai malti.

aišku... Reiškia, aš neturiu aparato, su kuriuo galėčiau daryti daug skanių smulkintų dalykų

Noriu paklausti dėl meduolio.

šeštadienį padariau meduolio tešlą iš medaus, cukraus (reikėjo rudojo, o aš turėjau tik cukranendrių), trupučio svesto, miltų ir prieskonių. Tešla su soda (dėjau vietoje potašo). Ji man gavosi gana trupanti. Dubenėlio sienelių pagalba man pavyko suminkyti ją į patvarų gniūžalą, tačiau dabar aš imu bijoti, ar trečiadienį, kai išauš kepimo laikas, tešla nebus tokia pat trapoka, ir kaip jinai iškeps, jeigu bus nepakankamai vientisa? Ką patartumėte daryti, jeigu ištraukusi tešlą iš plevelės rasčiau nepakankamai sukibusią tešlą? Ar išgelbėtų truputis drėgmės (šaukštas vandens?), ar jau viskas - galėsiu mesti tešlą lauk ir spjauti į planus kepti meduolį? Tokį meduolį bandau pirmą kartą... Dabar gailiuosi, kad nešliūkštelėjau dar šaukšto medaus vardan šventos ramybės...

pasidalinkite savo meduoliška patirtimi, prašau. kažkaip labai neramu dėl tešlytės. Išvynioti ir pasitikrinti, kaip jinai - nedrįstu, o ramybės kuo toliau, tuo labiau nebeturiu - prižadėjau jau tą meduolį, paanonsavau, o jis gali ir nesigauti...

Pas mane labai dažnai gaudavosi tokia trapi, minkšta masė, bet pastovėjus parą, su ja būdavo įmanoma dirbti, ji išbrinkdavo, pasidarydavo vientisesnė. Bet visus meduoliukus kočioju ant kepimo popieriaus, tešlą uždengus plėvele, nes kitaip neįmanoma dirbt būtų

cukranendriu cukrus ir yra rudasis berods

o su meduoliu tesla man irgi ne pyragai, labai trupa, bet va forelle pasake ideja, kad reikia per nakti palaikyt, tai kita karta taip ir darysiu

Na, tai nuraminote. Tešla guli jau trečią dieną - turėtų gal sulipti. Būtinai pasinaudosiu idėja kočioti ant kepimo popieriaus pro plėvelę

Pyp, cukranendrių cukrus yra tamsus, bet aš taip supratau, kad ten pagal receptą buvo reikalingas nerafinuotas įprastas cukrus. Na, tikiuosi, nieko bloga dėl šito pakeitimo

Ačiū už atsakymą, ryt-poryt parodysiu meduolį.

Rudas cukrus spalvą suteiks, aš dažnai juo pakeičiu paprastą, jeigu noriu gražios spalvos. Ryt parodysiu kokie keksiukai kepami su ruduju cukrumi, atrodo, lyg kakavos būtų pridėta, tokie rudi rudi

la major, tai cukranendriu cukrus ir yra rudas-tamsus (cia gal turima omeny cukranendriu cukraus rusis - karamelinis cukrus) o tas baltas cukrus gaminamas is cukriniu runkeliu, kitokiu cukru nebuna

Tik tų cukranendrių cukraus rūšių dar begalės yra. Tamsus, vidutinio šviesumo ir t.t. kuo tamsesnis tuo aromatingesnis ir kepiniai geriau atrodo

Mano "Didžiojoje kepinių knygoje" yra tų cukrų aprašymai... Tai ten vis tik išskirstyta į dvi rūšis. Tačiau, kaip pastebėjom, toje knygoje nemažai klaidų, tad, jeigu tu teisi - aš tuo labiau džiaugiuosi panaudojusi teisingą ingredijentą. Mat kai kuriuose receptuose rudojo cukraus keitimas baltu atsiliepdavo patiekalo kokybei.

beje, meduolio tešlą pauosčiau šiandien - net pro plėvelę trenkia tokiu tankiu meduolišku kvapu, kad galva svaigsta. Oi, kaip norėčiau, kad skanus iškeptų. Čia būsimai anytai dovana bus...

pasakoju tai, ka maisto prekiu mokytoja pasakojo apie cukru

fuh, nu ką... Raitojuosi rankoves, tuoj eisiu bandyti kočioti tešlą...

Šiaip cukranendrių cukraus būna ir rudojo, ir baltojo. Pati turiu namie baltą cukranendrių cukrų. Netgi sakyčiau jis mažiau saldus nei paprastas runkelių cukrus. Rudasis, beje, irgi mažiau saldus.

iškepiau aš tą meduolį... Kraštai sviltelėjo, o pats - labai kietas, traškus. Nesuprantu, ar čia jau brokas, ar jis ir turėjo gautis kietas. Šiaip tai iškilo, išsipūtė gražiai, tapo daugmaž trigubai storesnis nei tešlos sluoksnis. Apsvilusius kampus nupjoviau - iš stačiakampio beliko ovalas. Teks puošimo koncepciją keisti (norėjau daryti ale kalendorių).

žodžiu, vien tik nervai su tuo meduoliu gadinasi... Vėsta dabar mano kankintojas, žvengia nukramsnotais kampais...

Meduoliai skaniausi po kelių dienų, taip, kad kantrybės. Dėl į kokią dėžutę ir jis suminkštės

Ačiū, Forelle, pabandysiu. Pagraužiau nupjautą gabaliuką - tokio biedno skonio medaus sausainis...
gal jis ir turi būti kietas - gi ten toks puošnus dekoratyvinis meduolis turi būti... O gal aš tkrai jį tiesiog susvilinau?

Na, žodžiu, einu ieškotis dėžutės ir gal jau bandysiu kepti biskvitą tortukui mamai, nes, jeigu man taip seksis, ryt tikrai visko nespėsiu

pas mane meduoliai po menesio suminksteja, taigi kaledom kepu juos lapkricio pabaigoj

Užtat aš tokių nemėgstu. Atsibosta laukt, man rodos, tuo daugiau jokių nebandysiu, o kepsiu tik vienos rūšies, kurie jau antrą dieną skaniai valgosi ir yra minkšti

Na, nuvešiu aš geriau namiškiams tą meduolį, ir ten ir lauksim, kol suminkštės. Dabar uždengiau drėgnu rankšluosčiu - jeigu taip galutinai nesugadinsiu, paišysiu ant jo šiandien.

Dėl psvilusio vieno krašto teko stačiakampį paversti ovalu. Noriu ant jo nupiešti glajumi dvi egles, menulį ir žvaigždutes. Neįsivaizduoju, kaip gausis.

Klausiu dar patarimo dėl biskvito: neseniai man gavosi nerealiai skanus biskvitas, plakant trynius ir baltymus atskirai, į kiekvienus dedant po pusę cukraus. Dabar turiu receptą, kuriame biskvito sudėtis tradicinė, tiktai siūloma kiaušinius su cukrumi plakti kartu - 10 min. Kaip manote, surizikuoti bandyti tą būdą (kiaušiniai man niekada įspūdingai nesusiplakdavo), ar rinktis išbandytą, skanų biskvitą garantuojantį receptą? Pati tai linkstu link antrojo pasirinkimo...

štai ir aš jau pradedu manyti, kad nevisuomet ta receptų įvairovė į gerą... Tiesa, prieš kepdama tą meduolį, neturėjau dar išbandžiusi jokio panašaus recepto.

Naudok geriau senąjį biskvitą. Šiuo būdu plakant man niekada nesigaudavo toks lengvas, kaip kad atskirai išplakant trynius ir baltymus

OK, taip ir darysiu... Nervas ima, kaip laikas lekia... Dabar darbe nei kiek nesidirba - galva tortų pilna...