Nesaugūs maisto produktai. Apie juos plačiau

Receptai gerinti sveikatai ir ne tik, kosmetinės kaukės ir kt.

Moderatorius: Lilina

Skelbti atsakymą
Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Nesaugūs maisto produktai. Apie juos plačiau

Standartinė Ramunė » 30 Kov 2008, 12:56

Be sveikatai žalingų maistinių priedų nebeišsiverstume

Dažikliai, emulgatoriai, tirštikliai yra daugelyje produktų. Deja, pramonėje naudojami maistiniai priedai gali tapti sveikatos priešu.

Žinomi nuo neatmenamų laikų

Maistiniai priedai – tai natūralios arba sintetinės cheminės medžiagos, kurių pridedama į maisto produktus siekiant suteikti jiems atitinkamų savybių, pavyzdžiui, pagerinti skonį ir kvapą, padidinti maistinę vertę, užkirsti kelią produktų gedimui ir t. t. Tačiau šioje srityje – ne viskas aišku. Daug kas priklauso nuo elementaraus gamintojų sąžiningumo ir padorumo, nuo to, kokiais kiekiais priedai naudojami siekiant produktui suteikti patrauklią prekinę išvaizdą.
Maistiniai priedai – ne mūsų aukštųjų technologijų amžiaus išradimas. Druska, soda, prieskoniai žmonėms žinomi nuo neatmenamų laikų. Tikrasis jų panaudojimo apogėjus pasiektas tik XX – maistinės chemijos amžiuje. Su priedais buvo siejamos didelės viltys. Ir jos absoliučiai pasiteisino. Mat maistinių priedų dėka pavyko sukurti didelį asortimentą apetitą keliančių, ilgai išsilaikančių produktų. Maisto „gerintojai“ buvo pradėti gaminti masiškai. Dešros tapo švelniai rausvos, jogurtai išlaikė šviežių vaisių skonį, o keksai nesensta ištisus mėnesius. Produktų patrauklumą ir „jaunystę“ išsaugo būtent maistiniai priedai, naudojami kaip dažikliai, tirštikliai, skonio stiprintojai, konservantai.
Ant pakuotės jie žymimi raide „E“. Įvairių maistinių priedų baimintis nereikėtų, nes dauguma jų, aišku, jei laikomasi receptūros, žalos sveikatai nedaro. Išimtis – tie priedai, kuriuos pavienių žmonių organizmai atmeta.

Orientuotis padeda kodai
Paprastai ant produktų pakuotės būna užrašyta raidė „E“ su skaičiumi. Jis padeda orientuotis priedų gausybėje. Pavyzdžiui, E 152 – visiškai nekenksminga aktyvuota anglis, E 1404 – krakmolas, o E 500 – soda.
Kodais E 100–E 182 žymimi dažikliai, sustiprinantys arba atkuriantys produkto spalvą, o kodais E 200–E 299 – konservantai, pailginantys produktų vartojimo laiką (saugojimo nuo mikrobų, grybelių ir bakteriofagų laiką). Į tą pačią grupę dar įtraukti ir cheminiai sterilizuojantys priedai, naudojami vynams brandinti, taip pat dezinfekuojančios medžiagos.
E 300–E 399 – medžiagos, apsaugančios produktus nuo rūgimo, riebalus – nuo apkartimo, o supjaustytus vaisus ir daržoves – nuo spalvos pakeitimo. E 400–E 499 – tai stabilizatoriai, tirštikliai, emulgatoriai, kurių paskirtis – išsaugoti produkto konsistenciją, taip pat padidinti jo tirštumą. E 500–599 – pH reguliatoriai, E 600–699 – aromatizatoriai, sustiprinantys produkto skonį ir aromatą.
E 900–E 1521 – visos kitos medžiagos, pagerinančios miltų ir duonos būklę, taip pat hermetikai, saldikliai, įpakavimo dujos, produktų tekstūros gerintojai. Maistinių priedų, ženklinamų numeriais E 700–E 899, kol kas neegzistuoja. Šie kodai yra rezervuoti naujoms medžiagoms, kurių pasirodymas – ne už kalnų.

Priešininkų armija didėja
Beje, mokslininkai nemano apsistoti ties tuo, kas pasiekta. Prognozuojama, kad XXI amžiaus pabaigoje mūsų racionus gali sudaryti vien tik maistiniai priedai. Skamba fantastiškai, ir net truputį kraupokai, tačiau derėtų prisiminti, kad panašūs produktai jau egzistuoja. Tačiau visuomenė panašaus entuziazmo nepalaiko. Maistinių priedų priešininkų armija nuolat didėja. Kodėl?
Problema ta, kad ne visi priedai ištyrinėti, pavyzdžiui, saldikliai, dirbtiniai cukraus pakaitalai – sorbitas (E 420), aspartamas (E 951), sacharinas (E 954) ir kiti. Ilgą laiką medikai juos laikė absoliučiai nekenksmingais žmogui ir skirdavo cukraus pakaitalus sergantiems diabetu bei norintiems suliesėti. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais išaiškėjo, kad sacharinas yra kancerogenas (nuodas). Jo gavę laboratoriniai gyvūnai susirgdavo vėžiu, tiesa, tik tuo atveju, jeigu suėsdavo tokį sacharino kiekį, kuris atitikdavo jų svorį. Nė vienas žmogus tiek jo nepajėgs suvalgyti, vadinasi, ir vėžio rizika gerokai sumažėja.
Didelis sorbito kiekis (10 gramų ir daugiau) gali sukelti žarnyno ir skrandžio veiklos nepakankamumą ir tapti diarėjos priežastimi. Be to, sorbitas gali padidinti dirglios storosios žarnos sindromą ir fruktozės pasisavinimo procesą.
XXI amžiuje maisto priedų istoriją taip pat ėmė lydėti skandalai. 2000 metų liepą JAV vartotojų teisių gynimo draugija kreipėsi į Maisto produktų ir medikamentų kontrolės valdybą, reikalaudama, kad būtų nustota pardavinėti gaminius, praturtintus vienomis ar kitomis medžiagomis.
Kalbėta apie apelsinų sultis su kalciu, sausainius su antioksidantais, margariną, sumažinantį „blogojo“ cholesterolio kiekį, pyragus su maistine ląsteliena, taip pat apie gėrimus, sausuosius pusryčius ir traškučius, pagamintus augalinės žaliavos pagrindu. Argumentuodami savo reikalavimus, draugijos nariai pareiškė, kad atitinkami priedai gali trukdyti vaistiniams preparatams veikti.

Atidžiau skaitykite sudėtį

2003 metų sausį visuomenės dėmesio centre atsidūrė maisto dažikliai, tiksliau, vienas iš jų – kantaksantinas. Žmonės jo maistui nevartoja, o štai į lašišų, upėtakių, vištų pašarą jo deda, kad jis įgautų gražią spalvą. Speciali ES komisija nustatė, kad egzistuoja ryšys tarp padidinto gyvūnų kantaksantino vartojimo ir žmonių regėjimo problemų. Tačiau patį didžiausią audrą sukėlė britų profesoriaus Džino Stivensono pranešimas.
Anglijos Sauthemptono universiteto mokslininkų tyrinėjimo objektu tapo penkiamečiai dvyniai Maiklas ir Kristoferis Parkeriai. Dvi savaites Maiklui nebuvo leista valgyti saldainių „Smarties“ ir „Sunny Delight“, gerti raudonos spalvos ir gazuotų gėrimų bei kitų produktų su cheminiais priedais. Dvynukių mama Linn Parker taip apibūdino eksperimento rezultatus: „Jau antrąją dieną pastebėjau permainų Maiklo elgesyje. Jis tapo gerokai paklusnesnis, atsirado humoro jausmas, jis noriai bendravo. Namie sumažėjo streso lygis, berniukai tapo ne tokie agresyvūs“.
Apie maistinių priedų įtaką paauglių elgesiui pranešė ir mokslininkai iš Australijos. Jie nustatė, kad kalcio propionatas (E 282), dedamas į duoną, kaip konservuojanti medžiaga, gali sukelti stiprius nuotaikos pokyčius, miego sutrikimus.
2005 metų balandį tarptautinė tyrinėtojų grupė, vadovaujama Malkolmo Grivso, pareiškė, kad maistiniai priedai (dažikliai, prieskoniai ir konservantai ) yra 0, 6–0, 8 proc. chroniškos dilgėlinės ligos atvejų priežastimi.
Ir vis dėlto reikia žvelgti tiesai į akis. Šiandien be maistinių priedų žmonija negali išsiversti, nes būtent jie, o ne žemės ūkis gali duoti 10 procentų kasmetinio maisto pramonės produktų augimo, be kurio Žemės gyventojai tiesiog atsidurtų ties bado riba. Kitas dalykas, kad jie privalo būti maksimaliai saugūs sveikatai. Ir vis dėlto neverta prarasti budrumo ir dėmesingai skaityti tai, kas parašyta ant pakuočių.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 30 Kov 2008, 12:56

Genetiškai modifikuota gali būti netgi duona

Nors mokslininkai nesutaria dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) poveikio žmonių sveikatai bei aplinkai, šiandien tai tampa kasdienybe. Kad valgome genetiškai modifikuotą maistą, dažnai net nežinome. Pernai dėl neteisingo GMO ženklinimo uždrausta realizuoti net 24,5 tonų maisto produktų. Genetiškai modifikuoti gali būti net konditerijos gaminiai, duona ar šokoladas.

Ženklina ne visi
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijoje pernai buvo ištirti 428 maisto produktų ir papildų mėginiai. 14 atvejų buvo nustatyti GMO kiekiai, viršijantys ES teisės aktuose leistiną ribą. Tai maisto papildai „Memortop“ (JAV), „Soupseen“ (Izraelis), šokoladiniai vafliai ir šokoladiniai sausainiai „Bermuda“ (Turkija), miltiniai konditerijos gaminiai „Ko-ko-ko“, sausa bulvių košė „Mivina“ (Ukraina) ir kt.ES prekiauti genetiškai modifikuotais produktais nėra draudžiama, tačiau jie turi būti paženklinti, kad vartotojas žinotų, ką perka. Etiketėje turi būti aiškiai nurodyta: „produktas yra pagamintas iš genetiškai modifikuoto organizmo (produkto pavadinimas)“ arba „kurio sudėtyje yra genetiškai modifikuoto organizmo (pavadinimas)“. Toks ženklinimas privalomas ne visur, todėl Lietuvoje tikrinami visi iš trečiųjų šalių įvežami maisto produktai, kurių sudėtyje yra sojų, kukurūzų, rapsų produktų, tačiau jų ženklinimo etiketėse nėra pažymėta, kad turi GMO.
Nustačius pažeidimą, prekių partija sustabdoma, kol importuotojas teisingai paženklina GMO turinčius produktus. Jei importuotojas nesutinka ženklinti, partija turi būti sunaikinta arba išvežta atgal į eksporto šalį. Tai atlikęs importuotojas privalo informuoti kontrolės instituciją.
Jei skaitydami etiketę prie kurio nors produkto komponento pamatysite tik vieną žodį – „modifikuotas“, tai reiškia, kad pastarasis yra chemiškai apdorotas, išgrynintas, tačiau modifikacijos įvykdytos be svetimo geno įsikišimo.

Genetiškai modifikuoti – pigesni
Lietuvos rinkoje parduodami 38 pavadinimų genetiškai modifikuoti maisto produktai. Tarp jų – 8 pavadinimų saldumynai, 22 pavadinimų augaliniai aliejai, 6 pavadinimų margarinai, 2 pavadinimų majonezai.Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Jarošienės, kasmet genetiškai modifikuotų produktų rinkoje daugėja. Pavyzdžiui, pernai juos importavo apie 30 įmonių, šiemet – jau per 60. „Sojų produktai gali dalyvauti net 35 tūkst. pavadinimų maisto produktų gamyboje. O kadangi genetiškai modifikuota soja pasaulyje sudaro per 60 proc., įvairiuose maisto produktuose jos gali atsirasti vis dažniau“, - teigė specialistė.
Išplitus pigiam genetiškai modifikuotų sojų aliejui, GMO atsirado margarine, majoneze, konditerijos gaminiuose ir net šokolade.Tiesa, Lietuvoje ne visi gamintojai vienodai vertina GMO. „2006 m. nustatyta 40 įmonių, kurios naudojo GMO, tačiau etiketėse informacijos apie tai nebuvo. Pernai pažeidimų nustatyta dvigubai mažiau. Pavyzdžiui, Vilniaus margarino gamyklos bent 6 pavadinimų margarinų etiketėse jau galima perskaityti, kad juose yra genetiškai modifikuotų sojų aliejaus. Tačiau kai kurios įmonės nusprendė visai atsisakyti GMO turinčių sojų produktų, jie renkasi vartoti kiek brangesnį rapsų aliejų“, - pasakojo pašnekovė.Visai įmanoma, kad įmonėms buvo pigiau pakeisti aliejų nei perspausdinti etiketes, tačiau neatmetama ir versija, kad tai galėjo būti visuomenės spaudimo pasekmė.

Vartotojai priešinasi

Atliktos apklausos rodo, kad apie 70 proc. Lietuvos vartotojų linkę genetiškai modifikuotų produktų nepirkti, tačiau kone kas antras pirkėjas nežino, ar juos vartoja, nes ne visada skaito maisto produktų ženklinimo informaciją. Dažniausiai žmonės nerimauja dėl GMO neigiamo poveikio sveikatai. Panašios nuotaikos vyrauja ir visoje ES. „Nors europiečiai palankai vertina biotechnologijas, tai nekeičia jų neigiamo požiūrio į genetiškai modifikuotą maistą, rašoma Ekonominės bendrijos informaciniame biuletenyje. GMO priešinasi 58 proc. respondentų.
Biuletenyje teigiama, kad toks maistas neturėtų būti skatinamas vartoti. Jis laikomas nenaudingu, moraliai nepriimtinu bei keliančiu pavojų visuomenei. Respondentų neįtikina, ir tai, kad genetiškai modifikuotus augalus įteisina ES atsakingos institucijos“, - pasakojo V. Jarošienė.
Didžiausias nepritarimas GMO užfiksuotas Austrijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir Latvijoje. Tarp palankiausiai GMO atžvilgiu nusiteikusių šalių – Malta, Čekija, Olandija, Ispanija. Tuo tarpu žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ duomenimis, daugiausiai genetiškai modifikuotų produktų yra Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Čekijoje, Slovakijoje.Beje, norint ES rinkoje įteisinti naują genetiškai modifikuotą produktą, reikia gauti visų jos narių sutikimą. „Praeina keletas metų, kol priimamas teigiamas ar neigiamas sprendimas. Visos šalys į naują produktą žiūri labai atsargiai, labai kruopščiai tiriama jų rizika“, - teigė pašnekovė.
Anot jos, Lietuva GMO atžvilgiu nusiteikusi taip pat konservatyviai. „Pastaruoju metu vis daugiau ES šalių pateikia verslo organizacijų paraiškų, pozicijai išsakyti, dėl įteisinimo naujų genetiškai modifikuotų produktų. Tačiau Lietuva nepritaria šiems siūlymams motyvuodama tuo, kad ES rinkoje yra pakankamai įprastiniu būdu išaugintų žaliavų ir jų produktų“, - teigė V. Jarošienė.

Pavojai sveikatai neištirti

Paprastai augalai genetiškai modifikuojami siekiant pagerinti jų skonį, dydį bei palengvinti auginimo sąlygas. Mat jie tampa atsparesni kenkėjams bei oro pokyčiams. Kadangi GMO atsirado maždaug tik prieš dešimtmetį, mokslininkai baiminasi, kad jų pasekmės sveikatai gali būti neprognozuojamos. Manoma, kad GMO gali sukelti pavojingas alergines reakcijas, kadangi žmonės ne visada žinos, ką valgo. Pavyzdžiui, jei sojos pupelių genas atsidurs genetiškai modifikuoto kukurūzo sudėtyje, sojos pupelėms alergiškam žmogui jis taps žmogui ne mažiau pavojingas.
Taip pat teigiama, kad GMO gali sukelti vėžį. Nors toksiškų medžiagų, galinčių sukelti vėžį, yra ir daugelyje įprastų maisto produktų, mūsų organizmas, anot specialistų, per daugybę šimtmečių prie jų prisitaikęs. Tuo tarpu naujas genas gali blokuoti augalo apsauginius mechanizmus, todėl šis pradės gaminti daugiau toksinių medžiagų. Amerikoje jau buvo kilęs skandalas, kai dėl vieno maisto papildo mirė 37 žmonės. Taip pat pasirodė pavojingi genetiškai modifikuoti hormonai, kurie Amerikoje buvo švirkščiami karvėms, kad šios duotų daugiau pieno. Anot tyrimų, šį pieną geriantys žmonės dažniau sirgo vėžiu.
Tiesa, šių teorijų oponentai teigia, kad duomenų, leidžiančių GMO susieti su pavojingais susirgimais, neužtenka.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 30 Kov 2008, 12:58

Kaip mėsos gamintojai apgaudinėja pirkėjus

Vartotojai, norintys valgyti maistingus ir sveikus gaminius be mėsos pakaitalų, turi žinoti keletą etikečių skaitymo taisyklių. Mat gamintojai ne tik pasinaudoja mūsų neišprusimu, bet ir sugeba apgauti mūsų skonio receptorius. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 19 proc. lietuviškų ir net 47 proc. lenkiškų mėsos gaminių pavadinimų neatitiko nustatytų kokybės reikalavimų.

Tikros mėsos teks paieškoti
Iš įvairių parduotuvių tyrimą atliekantis Kauno technologijos universiteto Maisto institutas atrinko 26 pavadinimų Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių ir 15 pavadinimų lenkiškų virtų, virtų rūkytų, karštai rūkytų dešrų, dešrelių ir kitų mėsos gaminių.
Abiejose grupėse pažeidimai nustatyti 5 pavadinimų mėsos gaminiams. Anot tyrėjų, Lietuvos standarto reikalavimus atitiko tik vieno gamintojo – UAB „Biovela“ – pagamintos dešros.
Pavyzdžiui, UAB „Natanga“ aukščiausios rūšies karštai rūkytos „Medžiotojų“ dešrelės neatitiko Lietuvos standarto reikalavimų net pagal tris kokybės rodiklius. Jų sudėtyje nustatyta 1,4 proc. krakmolo, kurio aukščiausios rūšies gaminiuose negali būti, viršytas leidžiamas riebalų kiekis ir rastas mažesnis nei turėtų būti mėsos baltymų be kolageno kiekis.
„Krekenavos agrofirmos“ aukščiausios rūšies rūkytoje kiaulienos dešroje nustatyta 0,8 proc. krakmolo, „Utenos mėsos“ aukščiausios rūšies virtoje dešroje „Lietuviškas standartas“ – 1,4 proc., Lenkijos gamintojo ZM Matczak (platintojas „Sorina“) aukščiausios rūšies virtose vaikiškose dešrelėse – 2,2 proc.
Pirmos ir antros rūšies mėsos gaminiuose gali būti mėsos pakaitalų, tačiau jų kiekiai taip pat ribojami. Tyrimas parodė, kad šioje srityje bene prasčiausia situacija su lenkiškais gaminiais. Dažniausiai viršijamas leidžiamas krakmolo kiekis, taip pat per mažas baltymų be kolageno ar per didelis drėgmės kiekis. Tuo tarpu lietuviškuose gaminiuose dažniausiai viršijamas drėgmės kiekis.
Nustatyta, kad Lietuvoje pagamintų mėsos gaminių vidutinė maistinė vertė yra didesnė nei lenkiškų gaminių dėl didesnio baltymų ir mažesnio riebalų kiekio. Visos tirtos lenkiškos pirmos ar antros rūšies dešros ir dešrelės buvo pagamintos iš labai pigios mechaniškai atskirtos mėsos. Tai nuograndų nuo kaulų masė, kuri atskiriama specialiais įrenginiais presuojant paukščių kaulus, likusius po mėsos išpjaustymo.
Taigi akivaizdu, kad kai kurių mėsos gaminių etiketėse gamintojai neteisingai nurodo mėsos gaminių sudėtines dalis, nenurodo jų kiekių ar netinkamai nurodo pagal eiliškumą, aukščiausios rūšies gaminiuose naudoja mėsos pakaitalus. Pavyzdžiui, „Utenos mėsos“ mėsos gaminio „Virtas jautienos kumpis“ etiketėje nenurodytas jautienos kumpio kiekis procentais, „Krekenavos agrofirmos“ aukščiausios rūšies virtų dešrelių „Ekstra pieniškos dešrelės“ sudėtyje nenurodyti pieno produktai.

Ką būtina žinoti apie etiketę
Anot tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios specialistės Viktorijos Septilkienės, į mėsos gaminius dedamas krakmolas pagerina jų konsistenciją, kadangi sugeria drėgmę. „Juk žmogus paprastai gaminį renkasi pagal išvaizdą ir tik jo paragavęs gali suprasti, kad skonis jo netenkina. O kad būtų skanu, pirmiausia reikia pažiūrėti, kokia produkto sudėtis“, - patarė specialistė.
Bene labiausiai skonio savybės priklauso nuo jiems gaminti naudojamos žaliavos. Į mėsos gaminių sudėtį gali įeiti kiaulių odelių, kepenų ar kitokių subproduktų. „Kiekviena sudėtinė dalis turi savo skonį. Ir jei etiketėje nenurodomas procentas, kiek vieno ar kito komponento yra, vartotojas turi atkreipti dėmesį, kurioje vietoje pagal eiliškumą jis įrašytas. Produkte esančios sudėtinės dalys nurodomas pagal jų kiekį mažėjančia tvarka“, - aiškino pašnekovė.
Gaminio sudėtinė dalis procentais turi būti visada išvardinta, jeigu jis pavadintas kurios nors rūšies mėsos pavadinimu – pavyzdžiui, kiaulienos dešra. Tas pats reikalavimas galioja ir jei ant gaminio pakuotės atspaustas atitinkamas paveiksliukas – pavyzdžiui, višta ar paršelis.
„Jei vartotojai tingi analizuoti gaminio etiketę parduotuvėje ar užrašai yra neryškūs, tegu tai padaro namuose. Tik įvertinęs jo sudėtį ir skonį, žmogus gali spręsti, ar pirkti jį kitą kartą“, - patarė V. Septilkienė. Taip pat verta atsiminti gamintoją, nes Lietuvoje skirtingi gamintojai gali naudoti tuos pačius mėsos gaminių pavadinimus. Todėl parduotuvėse matome, pavyzdžiui, daug „Panevėžio filė“ variantų, nors to paties pavadinimo gaminiai būna neretai pagaminti iš skirtingų žaliavų.
„Perkant labai svarbu atkreipti dėmesį į gaminio rūšį, kuri atspindi ir jo maistingumą. Pavyzdžiui, į daugumą gabalinių mėsos gaminių (kumpių, išpjovos) įšvirkščiamas vanduo, kuriame yra ir kitų maisto produktų dalys. Tai gali būti sojos baltymai, įvairūs maisto priedai, kurių dėka produktas patraukliau atrodo bei ilgesnis jo tinkamumo vartoti terminas. Taigi du kumpeliai gali atrodyti visiškai panašiai, tačiau vienas jų – aukščiausios rūšies natūrali mėsa, pagardinta prieskoniais, o kitame bus vandens ir kitų maisto produktų. Tiesa, norintiems pirmojo varianto teks jo gerokai paieškoti“, - teigė specialistė.

Kaip apgaunamas skonis
Etiketėse neretai galima perskaityti, kad į virtą dešrą ar dešreles pridėta kiaulių odelių, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra jungiamasis audinys. V. Septilkienė tikina, kad jų baimintis nereikia. Jei kiaulių odelių dedama ne daug, jos negadina skonio.
Tačiau vartotojai turėtų gerai pagalvoti, ar tikrai nori pirkti gaminius, kuriuose yra mechaniškai atskirtos paukštienos. Mat tokios dešros ar dešrelės labai pigios, tačiau tinka tik skrandžiui užkimšti – maistinių medžiagų jose mažai.
Prastesnės maistinės vertės mėsos gaminių skonis išgaunamas pridedant į juos specialių, dažniausiai aštrių, prieskonių, todėl žmonės neretai apsigauna manydami, kad valgo kokybišką, nors ir pigų produktą. Kaip jau minėta, dažniau šiomis savybėmis pasižymėjo pigi pirmos ar antros rūšies lenkiška produkcija.
„Apibendrindama galiu patikinti, kad lietuviškų gaminių kokybė iš esmės nėra prasta“, - lietuviškus produktus pirkti patarė maisto ekspertė. Lietuviškų gaminių asortimentas bent jau leidžia pasirinkti mums tinkamiausią kainos ir kokybės derinį.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 30 Kov 2008, 12:59

Uždrausti skanumynai

Pateikiame sąrašą kai kurių skanumynų, kurie uždrausti arba dėl to, jog gaunami iš nykstančių rūšių, arba juos suvartojus kyla grėsmė sveikatai, rašoma recipes.howstuffworks.com.

1.Casu Marzu lervų sūris

Casu Marzu išvertus iš Sardinijos kalbos, reiškia „pūvantis sūris“ – ir tai nėra šiaip ilgai brandintas aštraus skonio sūris. Tai daugelyje pasaulio šalių uždraustas „skanėstas“. Casu Marzu yra praskydęs baltas sūris, gaminamas į Pecorino Sardo sūrį sušvirkščiant sūrį ėdančių lervų, kurių ilgis yra apie keturi centimetrai.
Tradicijos reikalauja, kad sūris būtų valgomas kartu su jį ėdančiomis lervomis. Sardinijos gyventojai tvirtina, kad šie sutvėrimai suteikia sūriui riebumo ir kad toks sūris yra nepaprastai skanus. Jis Sardinijoje gana plačiai paplitęs, nors vartojamas ne viešai, mat jam taikomo draudimo laikomasi labai nereguliariai.

2. Japoniška žuvis Fugu
Šios žuvys, dar kartais vadinamos balionžuvėmis, savo vardą pelnė dėl gebėjimo kilus pavojui kelis kartus išsipūsti ryjant vandenį arba orą.
Nors daugumos balionžuvių akys ir vidaus organai yra labai toksiški, jų mėsa yra delikatesas Japonijoje ir Korėjoje. Visgi beveik 60 proc. žmonių, paragavusių šios žuvies, miršta nuo tetrodotoksino poveikio – stipraus neurotoksino, kuris pažeidžia arba naikina nervinį audinį. Žmonėms mirtina šio toksino dozė yra vos keli miligramai.
Apsinuodijimo simptomai yra greitai pajuntamas lūpų ir burnos nutirpimas bei dilgčiojimas, kurie, laiku pradėjus gydymą, paprastai praeina po kelių valandų, nors gali tęstis ir iki kelių dienų.

2. Absintas
Šis stiprus alkoholio likeris tikriausiai pirmą kartą kaip komercinis produktas buvo pagamintas apie 1797 m. Jo pavadinimas kildinamas iš vienos sudedamųjų dalių. Artemisia absinthium yra botaninis kartaus augalo, vadinamo karčiuoju kiečiu arba pelynu, pavadinimas.
Dėl chlorofilo ryškiai žalios spalvos gėrimas apie 1850 m. labai išpopuliarėjo Prancūzijoje. Šį gėrimą, kuris pasak žinovų, skatina kūrybingumą, sukelia haliucinacijas bei veikia kaip afrodiziakas, labai pamėgo bohemos atstovai ir absintas netrukus pagarsėjo kaip la fee verte (žalioji fėja).
Bet 1912 metų liepą JAV Žemės ūkio departamentas absintą uždraudė dėl jo „kenksmingo neurologinio poveikio“. Prancūzijoje absintas buvo uždraustas 1915 m.

3. Sassafaras
JAV Žemės ūkio departamentas sassafaras pripažino potencialiu kancerogenu. Tai yra Š.Amerikos rytuose augančio medžio sassafaras šaknų žievė, kuri ilgą laiką buvo naudojama arbatoms gaminti, muilams kvėpinti, kaip nuskausminamoji priemonė, vabzdžiams atbaidyti ir kaip daugelio Kreolų sriubų bei patiekalų prieskonis bei padažų tirštiklis.
Tačiau sassafaras labiausiai garsėja kaip šaknų alaus gamybos pagrindas – šio alaus skonis yra išskirtinis. 1960 m. JAV Vaistų ir maisto administracija uždraudė tokiame aluje esantį ingredientą safrolį, kurio yra sassafaras aliejuje, nes nustatyta, kad žiurkėms jis sukelia kepenų vėžį.
Nenuostabu, kad šiuolaikinio šaknų alaus gardinimui naudojami cheminiai dažikliai bei skonį suteikiančios medžiagos.

Dar vienas uždraustas skanumynas - juodasis jūrų ešerys. Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje Nju Orleano virėjas Paulas Prudhomme‘as viešai paskelbė savo juodojo jūsų ešerio paruošimo receptą, kuris ir iki šių dienų labai populiarus, rašoma recipes.howstuffworks.com.Tuomet receptas taip išpopuliarėjo, kad kilo tikra beprotybė dėl juodųjų jūros ešerių. Jų taip sumažėjo, jog 1986 m. liepą teko įsikišti JAV Prekybos departamentui ir uždrausti pramoninę šių žuvų žvejybą.Floridos valstijoje griežtų gamtosaugininkų reikalavimų buvo laikomasi dvejus metus, o iki šios dienos paprastiems žvejams leidžiama sugauti ir pasilikti ne daugiau nei vieną jūros ešerį per dieną – visi kiti turi būti paleisti atgal į jūrą.

Foie gras
Foie gras išvertus tiesiogiai reiškia „riebios kepenys“, kurias aktorius Rogeris Moore‘as pavadino „nevilties skanėstu“. Kai R. Moore‘as išsiaiškino, kaip antys buvo kankinamos norint gauti tokias kepenis, jis buvo taip pasibaisėjęs, jog bendromis pastangomis su PETA (People for the Ethical Treatment of Animals) ir APRL (Animal Protection and Rescue League) ėmėsi visuomenės švietimo.
Norint sukurti foie gras, žąsys ir antys būna skausmingai ir per prievartą šeriamos iki 2 kilogramų maisto, kuris metaliniu vamzdeliu grūdamas paukščiams į gerkles tol, kol, pasak aktoriaus, „jie suserga liga, dėl kurios kepenys gali padidėti dešimteriopai“.
Foie gras fermose atlikus tyrimus išsiaiškinta, kad ten su gyvūnais elgiamasi taip nesuvokiamai žiauriai, kad šis patiekalas nedelsiant buvo uždraustas daugelyje valstybių.

Sodinė starta
Lygiai kaip ir foie gras atveju, šiems paukšteliams, kaip ir žąsims, tikrai nėra ko giedoti iš laimės, nes tradiciškai prieš patiekiant ant stalo šie paukščiai buvo žiauriai kankinami Prancūzijos aristokratijos gastronominiams įnoriams patenkinti.Šie paukščiai dažniausiai būdavo gaudomi tinklais, jiems išdurdavo akis, įgrūsdavo į mažus narvelius ir per prievartą maitindavo tol, kol jų masė padidėdavo ketveriopai. Tuomet vargšai paukšteliai būdavo nuskandinami brendyje, kepami ir suvalgomi.
Dabar Prancūzijoje sodinės startos yra saugoma rūšis, o kitose Europos valstybėse jų taip pat nėra daug. Nepaisant to, medžiotojai kasmet sugauna apie 50 tūkst. šių paukščių, nors tai draudžia įstatymai.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 30 Kov 2008, 13:00

Venkite maisto produktu su E621

E 621 Mononatrio gliutomatas Kitur rasoma : skonio stipriklis
Sukelia galvos skausma, veikia tam tikra smegenu sriti - pogumburi, kuris reguliuoja medziagu apykaita, vidaus organų darbą, medžiagų apykaitą, apetitą, miegą, kūno temperatūrą. Juodu siejasi su tinkliniu dariniu ir limbine sistema, todėl turi įtakos emocijoms, elgesiui, aktyvumui, judrumui, jausmams, seksualumui, dėmesiui, atminčiai ir suvokimui.
Pvz. vienas pokelis bulviu traskuchiu suaktyvina pogumburio veikla taip, kaip suvalgyti 6 kibireliai mesos. Taigi, vieta atsakymui, kodel valgom nedaug, o vistiek svoris auga...

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 30 Kov 2008, 13:20


Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 31 Kov 2008, 16:59

Ar tikrai žinome, ką valgome, arba ką slepia raidė E?



http://www.delfi.lt/news/DELFI_for_wome ... d=13866413

Vartotojo avataras
erneka
Virtuozas
Virtuozas
Pranešimai: 2102
Užsiregistravo: 27 Vas 2007, 11:20
Pliusai: 229
Miestas: Šiauliai

Standartinė erneka » 16 Bal 2008, 08:42

Kulinarija pagal V. Saką: Fast food - greita mityba ar lėta mirtis?

Švedų mokslininkai ištyrė, kad bulvių "čipsai", taip
vadinamos "bulvės
fri" ir "hamburgeriai" (bifšteksai) turi savyje tokį didelį kiekį
kancerogenų (cheminis junginys, skatinantis piktybinių navikų
susidarymą), kad šių valgių mėgėjai ir garbintojai yra tiesiog pasmerkti
įvairiems onkologiniams arba geriausiu atveju - nerviniams sutrikimams.
Ar ne todėl "makdonaldiniu" maistu maitinami vaikai pasižymi nervingumu,
kartais ir nenusakomu elgesiu?

Tyrimai buvo atlikti Stokholmo universitete (Stockholm
University), o
tiriamasis kancerogenas, kuris susidaro ankščiau minėtuose produktuose,
buvo akrilamidas (acrylamide). Paprasčiau tariant, kancerogenas
atsiranda kepant ir gruzdinant daug angliavandenių turinčius valgius.
Beje, tai svarbu yra ir picų "fanatams" bei ryžių garbintojams, nors
ryžiai pagal senąsias maisto vartojimo tradicijas laikomi dietiniu
produktu...

Švedų biochemikai nustatė sensacingą ir šokiruojantį faktą,
kad
įprastame bulvinių "čipsų" pakelyje kancerogenai 500 kartų (!!!) viršija
tas normas, kurias geriamajam vandeniui nustatė Pasaulinė Sveikatos
Organizacija ( World Healt Organization, WHO). Bulvėse "fri" ir
mėsainiuose (Burger King), kurie pardavinėjami Švedijos "McDonalduose",
kancerogenų norma viršyta net 100 kartų, tas pats pasakytina ir apie
picas. Šiandien, kai statistinis lietuvis suvalgo 8 kartus daugiau picų
nei tradicinių lietuviškų valgių, drąsiai būtų galima teigti, kad
statistinis lietuvis žiupsneliais į save ir į savo vaikus krauna
kancerogenus, tuo ir save, ir savo palikuonis bei kelias ateinančias
kartas pasmerkdamas būsimies vėžiniams susirgimams...

Švedų mokslininkas Livas Buskas (Leif Busk), vadovaujantis
Švedijos
Nacionalinės maisto asociacijos (Sweden's National Food Administration)
tyrimų departamentui, tiesiog pritrenktas gautais tyrimų rezultatais
pareiškė, kad per 30 savo specializacijos metų maisto pramonėje "tokių
dalykų dar neteko regėti"...

Neįtikėtini ir ypatingai svarbūs tyrėjų atradimai privertė
pakeisti
mokslinių atradimų tradicinius pristatymo būdus: pradžioje kolegų
recenzijos, paskui publikacijos specialiuose leidiniuose ir tik paskui
"kontaktai su visuomene". Mokslininkai, matydami, kad šį kartą jų gauti
duomenys rodo apie jau veikian čią "uždelsto sprogimo bombą", visų pirma
nutarė organizuoti spaudos konferenciją.

Akrilamidas yra balta arba skaidri kristalinė medžiaga,
tirpstanti
vandenyje. Žinoma, kad jis ardo nervinę sistemą ir, pagal onkologų
duomenis, yra geninių mutacijų bei piktybinių navikų pilvo ertmėje
atsiradimo priežastis. Šie duomenys gauti tiriant gyvūnus.

Pagal JAV Aplinkos apsaugos valdybos (The US Enviromental
Protection
Agency) klasifikaciją, akrilamidas įeina į tų kancerogenų grupę, su
kuria kontaktuojant patiriami "vidutinio sunkumo sveikatos pažeidimai".

Gali būti, kad greitai šitokio maisto komplekto pardavėjai
pakliūs į
kalėjimą.

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (WHO) reikalavimus,
viename
geriamojo vandens litre turėtų būti ne daugiau kaip vienas mikrogramas
akrilamido. Pagal naujus Europos sąjungos reikalavimus, akrilamido
kiekis sumažintas iki 0, 1 mikrogramo. Suprantama, šių reikalavimų
Lietuvos sveikatos centras arba nežino, arba korupcijos sumetimais
nepaiso. Tyrimais buvo nustatyta, kad virtose bulvėse ir mėsoje
kancerogenų iš vis nesusidaro. Ar ne todėl, kai senovėje lietuviai
maistą gamindavo duonkepėse krosnyse (gaminami daugiausiai būdavo virti,
troškinti, slopinti patiekalai), vėžinėmis ligomis mažai kas sirgdavo?
Šiandien užsienio kulinariniai žurnalai, interneto kulinarinės svetainės
daug dėmesio skiria garintiems ir virtiems valgiams, ypatingai
troškiniams. Ne tik aukštesnio rango, bet ir bet kuri maitinimo įmonė,
kurioje dirba mitybos specialistai, o ne analfabetai diletantai, savo
klientams valgiaraščiuose siūlo didelį pasirinkimą troškinių, o ne keptų
valgių, beje, ir labiau apsišvietę klientai mėsos, žuvies, paukštienos
kepsnių užsisako žymiai mažiau.

- Kas vaikystėje valgė bulvytes "fri", tas suaugęs turi
daugiau
galimybių susirgti krūtų vėžiu, - paskelbė ir amerikiečių mokslininkai.
Harvardo universiteto medicinos fakulteto mokslininkų teigimu,
ikimokykliniame amžiuje kiekvieną savaitę suvalgyta bulvių "fri" porcija
didina riziką susirgti krūtų vėžiu. Šie duomenys gauti stebint ilgame č
ius 80 tūkstančių medicinos seserų sveikatos pokyčius. Mokslininkai
nustatė daugelį ryšių tarp mitybos režimo ir atsirandančių ligų. Kitaip
sakant, "pasakyk kuo maitiniesi, pasakysiu kokiomis ligomis sergi"...
Paskutinis straipsnis, publikuotas "International Journal of
Cancer",
paremtas 582 moterų, sergančių krūties vėžiu ir 1569 nesergančių moterų
tyrimais nuo 1993 metų. Mokslininkai tyrė nuo 3 iki 5 metų mergaičių
mitybos režimą, apklausdami jų mamas, kaip dažnai ir kokius maisto
produktus jos tada valgė. Karinos Maiklz ir jos kolegių tyrimų duomenys
rodo, kad, jei vaikai iki 5 metų kartą per savaitę suvalgo minėtų
patiekalų, krūtų vėžio susirgimo galimybės padidėja 27 procentais.
Rizika susirgti krūties vėžiu iki 60 metų vertinama 1:25. Mokslininkai
taip pat pažymėjo, kad šią riziką sukelia ne bulvės (virtos bulvės,
bulvių košė), bet bulvių kepimas keptuvėse ir ypatingai gruzdinimas
gruzdintuvėse, kai bulvės prisigeria kancerogenų ir riebalų rūgščių.
Britanijos organizacijos, kovojančios prieš krūtų vėžį
generalinė
direktorė Pamela Goldberg pareiškė: "Atlikti tyrimai apie tai, kaip
maitinimasis ankstyvoje jaunystėje pasireiškia vėžinių susirgimų
rizikai, yra šokiruojantys"...
Lietuvoje sveikatos ir veterinarijos klerkai, priimdami ir
aprobuodami
darbui maitinimo įmones, ypač vaikų darželius ir mokyklas, tikrina koks
bus valgiaraštis, kaip valgiai bus gaminami, tačiau dar nėra buvę
atvejų, kad būtų tikrinami, kaip kepami ar gruzdinami gaminiai, kuo yra
maitinami vaikai. Dar blogiau, Lietuvos sveikatos ir kulinarijos klerkų
leidimu, jau mokyklose statomi nuodingų gėrimų ir maisto automatai.
Agresyvi "greito maisto" (fast food), ypač picerijų ir
"MacDonaldų"
plėtotė, cheminiais ir kancerogeniniais nuodingais priedais perdozuotų
maisto produktų gamyba, ypatingai ydinga vaikų mityba šiandien tapo
būtina norma. Dar daugiau: Lietuvos maitinimo įmonių: restoranų,
kavinių, barų, picerijų savininkai, direktoriai ir vadybininkai,
norėdami padidinti savo pelnus, valgiaraščiuose įvedė net atskirą skyrių
- VALGIAI VAIKAMS, kur būtinai yra siūlomi transgeninių, modifikuotų,
cheminiais priedais dozuotų pigių dešrelių, gruzdintuvėse gruzdintų
bulvyčių ir krakmolingų chemizuotų kečupų. Kitaip sakant, visos Lietuvos
maitinimo įmonės, palaimintos Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos, stengiasi vaikus maitinti trigubai nuodingesniu maistu!!!

Atrodo, kad tiek Seime, tiek Vyriausybėje, Sveikatos
apsaugos ir
Švietimo ministerijose, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje
nebėra tikrų vyrų ir moterų, nėra nė vienos motinos ir tėvo, kurie turi
vaikų ir kuriems rūpėtų vaikų ateitis, dar blogiau - kai kam, kurie gal
ir turi vaikelių, aiškiai labiau rūpi, kad jų atžalos augtų kamuojami
įvairiausių susirgimų ir ligų.

Paradoksas, kad Lietuvos valdžia pasirūpino kokiu maistu
turi maitintis
kaliniai: įstatymu patvirtinta, kiek kalorijų turi gauti tinginys
kalinys - 2298 kcal, dirbantis kalinys - 3301 kcal, nepilnametis kalinys
- 3023 kcal, tinginė kalinė - 1951 kcal, dirbanti kalinė - 2476 kcal.
Kalėjimo viršininkams valdžia griežtai nurodė, kad kaliniai privalo
gauti ne tik duonos ir vandens, bet ir mėsos, žuvies, daržovių. Kalinio
racione būtinai turi būti grikiai, ryžiai, manų kruopos, kiaušiniai,
grietinė, pienas, kefyras, liesa varškė, fermentinis sūris, liesos
varškės sūris, pieniškos dešrelės ir net virta bei pusiau rūkyta dešra.

O kiek kalorijų (energinės vertės) maisto turi gauti
kūdikiai,
darželinio, mokyklinio, studentiško amžiaus vaikai ir jaunuoliai? Kas
pasirūpins kiek angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų,
fiziologiškai aktyvių mikroelementų su maistu turi gauti besivystantis
vaikų organizmas, kad vaikai išaugtų sveiki, protingi ir darbingi?

Lietuvos ateinanti karta pasmerkta valstybinei visa
apimančiai
nevisavertei mitybai, kad tik greičiau degraduotų, išsigimtų ir išmirtų.
Jau šiandien valdžia, Sveikatos apsaugos ir Švietimo ministerijų ir ypač
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos klerkai pagreitino vaikų
masinį nuodijimą, - kaip kitaip galima paaiškinti, kad Lietuvos mokymo
įstaigose jau veikia nuodingais cheminiais priedais perdozuotų saldėsių
ir gėrimų pardavimo automatai, kurie labiau civilizuotuose kraštuose jau
yra uždrausti... Net Rusijoje nustatyta, kad žemiau išvardintų žinomų
firmų maisto produktuose ir gėrimuose rasta transgeninių komponentų:

"Coca-Cola" - "Coca-Cola", "Fanta", "Sprite", tonikas
"Kinley";

"Cadbury" - šokolado ir kakavos gaminiai;

"Danon" - vaikų maistelis, jogurtai, kefyras, varškė;

"Hershey's" - šokoladas, gaivieji gėrimai;

"Mars" - šokoladiniai saldianiai "Mars", "Snickers", "Twix";

"McDonald's" - greito maitinimo valgiai;

"Nestle" - vaikų maistelis, kava ir kavos gėrimai,
šokoladas;

"Pepsi-Cola"- "Pepsi", "Mirinda", "Seven Up".

Lietuvoje ypatingai reklamuojamų ir mėgiamų "čipsų"
dviejuose pakeliuose
yra toks kancerogenų kiekis, kad gali rimtai sutrikti nervinė sistema.
Kas paneigs, kad daugelis vaikų "čipsų" nevartoja kaip narkotiko?

Švedų mokslininkų atlikta analizė parodė, kad akrilamidas
susidaro
keptuose ir ypač gruzdinamuose maisto produktuose. Pavyzdžiui, keptose
bulvėse akrilamido susidarė 12-40 kartų daugiau, nei keptuose
"hamburgeriuose" (bifšteksuose). Taip pat nustatyta, kad "McDonalduose"
naudojami maistiniai stabilizatoriai, konservantai, emulgatoriai ir pan.
Iš jų E121, E123, E240 yra visai uždrausti, E103, E105, E121 E123, E125,
E126, E130, E131, E142, E152, E210, E211, E213-217, E240, E330, E447
priklauso kancerogenų grupei, alergenams - E230, E231, E232, E239,
E311-313, o kepenų ir inkstų ligas sukelia E171-173, E320-322.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Standartinė Ramunė » 05 Spa 2008, 06:51

Maiste vitaminų nebėra?

Net ir nevalgantis pusfabrikačių bei kito greito maisto žmogus šiandien negauna visų organizmui reikalingų medžiagų. Mat dauguma maisto produktų beveik nebeturi juose buvusių vitaminų ir mineralų. Per 30-40 metų iš jautienos visiškai išnyko vitaminas A, o jo kiekis paukštienoje sumažėjo 70 proc. Gūžiniuose kopūstuose randama 85 proc. mažiau kalcio. Vitamino C per paskutinius 7 metus agurkuose sumažėjo 99 proc., brokoliuose – 84 proc., žiediniuose kopūstuose – 64 proc.

Kodėl išnyko vitaminai?

Nyderlandų agronomijos instituto duomenimis, vitamino C trūksta daugumoje Olandijos šiltnamiuose auginamų daržovių. Dėl intensyvaus naudojimo dirvožemis visiškai nualintas ir nepajėgia aprūpinti daržovių būtinomis mineralinėmis medžiagomis, kurios vėliau augalų perdirbamos į vitaminus.
Dėl intensyvios žmonių veiklos bei technologinių naujovių kenčia praktiškai visos daržovės. Pavyzdžiui, magnio petražolėse ir krapuose sumažėjo daugiau kaip 30 proc. Apie vitaminų ir mineralų trūkumą daržovėse atvirai kalba viso pasaulio mokslininkai.
Anot Maisto instituto Technologijos laboratorijos vyresniosios mokslo darbuotojos Meilės Kulikauskienės, šiuolaikiniam žmogui jau nebepakanka vien tik laikytis klasikinių mitybos principų – subalansuoti kalorijų kiekį, patenkinti organizmą tinkamomis maisto medžiagomis bei laikytis mitybos režimo.
„Pasiekti, kad racione būtų visi būtini maisto komponentai, šiandien pasidarė nelengva dėl keleto priežasčių. Pirmiausiai, maiste, kurį kasdien valgome, nepakanka organizmui būtinų svarbiausių vitaminų, ląstelienos, mineralinių ir kitų maistinių medžiagų. Mat makro- ir mikroelementų dažnai trūksta skirtingų regionų vandenyje, dirvoje ir ten augančiuose augaluose.
Pagaliau maisto pramonė šiandien neaprūpina mūsų visais būtinais maisto komponentais, nes perdirbami ir laikomi maisto produktai keičia savo cheminę struktūrą bei praranda maistines savybes“, - teigė pašnekovė.
Anot mokslininkės, biologiškai aktyvių medžiagų maiste mažėja dėl daugelio priežasčių. Tai susiję ne tik su žmogaus veiklos nuskurdintu dirvožemiu bei dirbtinių trąšų vartojimu, bet ir su hormoniniu gyvulių augimo skatinimu, nesubrendusių daržovių ir vaisių rinkimu, ilgalaikiu produktų saugojimu bei transportavimu ir pan.

Civilizacijos privalumai ir trūkumai
Todėl faktinė žmogaus mityba yra nekokybiška ir nesubalansuota. Mes per daug vartojame riebalų ir angliavandenių bei druskos, tačiau nepakankamai gauname vitaminų, ląstelienos, mineralinių medžiagų, antioksidantų, polinesočiųjų rūgščių, maistinių skaidulų, o kai kuriose šalyse – ir visaverčių baltymų.
Vitaminų ir mikroelementų gyventojams nepakanka praktiškai beveik visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Ypač trūksta vitaminų C, B1, B2, folio rūgšties, E, retinolio, beta karotino, taip pat kalcio, geležies, jodo, fluoro, seleno.
Dar pridėkite dėl audringos mokslo ir technikos pažangos praeito šimtmečio viduryje sumažėjusį mūsų fizinį aktyvumą ir gausime visą sveikatos problemų puokštę. Mat civilizacijos laimėjimai mums gerokai palengvino gyvenimą, tačiau šiandien žmogaus energijos poreikis yra trečdaliu mažesnis nei praėjusio šimtmečio viduryje, o valgome mes daug.
Nepakankamo fizinio aktyvumo ir nekokybiškos, nesubalansuotos mitybos pasekmės – didėjantis sergančiųjų chroniškomis neinfekcinėmis ligomis skaičius. Pasaulio mokslininkai jau įrodė, kad su mityba yra susijusios tokios ligos, kaip širdies ir kraujagyslių, antrojo tipo diabetas, osteoporozė. Su mityba, kaipo vienu iš rizikos veiksnių, siejamas ir vėžinių susirgimų daugėjimas.

Pirmieji susirūpino japonai
„Gyvenimo būdo pokyčiai ir jų pasekmės paskatino intensyvų maisto ir mitybos mokslų vystymąsi, ypač paskutiniais 20-to amžiaus dešimtmečiais. Fiziologiškai funkcionalios mitybos koncepcijos užuomazgos gimė 9-to dešimtmečio pradžioje Japonijoje.
Nors šiuo metu paprasto, universalaus ir visų pripažinto funkcionaliųjų produktų apibrėžimo nėra, tačiau daugelis šios srities specialistų tokiu terminu apibūdina produktus, kurių sistemingas kasdienis vartojimas įprasto raciono sudėtyje tradiciniais kiekiais dar turi ir teigiamą fiziologinį poveikį“, – teigė M. Kulikauskienė.
Anot mokslininkės, toks maistas nėra vaistas ir tikrai negali išgydyti, tačiau tinkamai subalansuotais komponentais padeda žmogui jaustis geriau, išvengti ligų, o susirgus – lengviau pagyti.
Šiuo metu naudojamos septynios funkcionaliojo maisto biologiškai veiklių medžiagų grupės: netirpiosios ir tirpiosios maistinės skaidulos, bifido ir pieno rūgšties bakterijos, prebiotikai (nevirškinamieji oligosacharidai ir polisacharidai), mineralinės medžiagos, polinesotūs riebalai (augaliniai, žuvų riebalai, omega-3 riebalų rūgštys); vitaminai, antioksidantai (vitaminai A ir E, beta-karotinas), mikroelementai.
Parduotuvėse bene daugiausiai tokių maisto produktų galima rasti su maistinėmis skaidulomis, bifido ir pieno rūgšties bakterijomis.
Susidomėjimas funkcionaliaisiais maisto produktais ir jų vartojimas visame pasaulyje nuolat auga. Lietuvos vartotojai parduotuvėse taip pat gali rasti gana plataus jų asortimento. Tai šviežiai spaustos arba iš koncentratų pagamintos sultys, nektarai ir gėrimai, praturtinti vitaminais, mineralais ar šių medžiagų mišiniais, maistinėmis skaidulomis, augaliniais ekstraktais.
Prie sveikatai naudingo maisto priskiriami sumažinto riebumo, gyvų mikroorganizmų arba vitaminais, mineralais ar maistinėmis skaidulomis praturtinti pieno gaminiai, duona ir kepiniai, turintys viso grūdo sudėtines dalis arba praturtinti maistinių skaidulų koncentratais, vitaminais ir mineralais, javainiai, sumažinto riebumo emulsiniai riebalų produktai ir pan.

Funkcionalus maistas ar maisto papildai?

Trūkstamas medžiagas mes galime gauti ir su maisto papildais. Tačiau biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija papilduose, anot mokslininkės, gali net dešimtis kartų viršyti fiziologinius paros poreikius, todėl jie skiriami kursais ir vartojami ribotą laiką. Dėl papildų vartojimo, jų derinimo reikėtų pasitarti su medikais.
„Reguliuojantį poveikį turinčios biologiškai veiklių medžiagų koncentracijos funkcionaliuosiuose maisto produktuose yra artimos fiziologiškai optimalioms, todėl tokie produktai gali būti vartojami neapibrėžtai ilgai“, - teigė pašnekovė.
Miltai ir duona dažniausiai papildomi B grupės vitaminais, kalciu ir geležimi. Riebaluose tirpius vitaminus A, D, E, K ir karotiną deda į aliejų, sviestą, pieną, raugintus pieno produktus. Jodu, fluoru ir kitais mikroelementais dažniausiai papildoma druska, geriamasis vanduo. Žarnyno mikroorganizmų pokyčiams pašalinti, anot mokslininkės, labiausiai tinka rauginti pieno produktai su probiotikais ir prebiotikais.
„Parenkant maisto produktą, kurį būtų tikslinga papildyti biologiškai aktyviomis medžiagomis, reikia įvertinti produkto sudėtį. Nereikėtų papildyti tų produktų, kuriuose yra sudėtinių dalių, priskiriamų kai kurių ligų rizikos veiksniams. Deja, norėdami privilioti pirkėjus, gamintojai kaip tik stengiasi „pagerinti“ netinkamos sudėties produktus“, - įspėjo M. Kulikauskienė.
Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligas skatina cholesterolis, kurio yra gyvulinės kilmės maisto produktuose – kiaušinių tryniuose, galvijų vidaus organuose, riebioje mėsoje bei riebiuose pieno produktuose. Piktybinio auglio atsiradimą gali paskatinti tam tikros medžiagos, esančios rūkytuose gaminiuose, diabeto rizikos veiksnys – daug cukraus turintys produktai.

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Re: Nesaugūs maisto produktai. Apie juos plačiau

Standartinė Ramunė » 01 Bal 2012, 13:02

Nuodai iš gamtos: 10 maisto produktų, kurie itin kenksmingi žmogui


Pyragus ar šokoladą „kimšti“ nėra sveika, tačiau, ar kada susimąstėme, kad galime perdozuoti sveikų produktų? Taip vadinami produktai iš gamtos taip pat gali būti toksiški ir savyje būti sukaupę pavojingų kancerogeninių medžiagų, kurių nepakanka tik nuplauti.
Ar bent pagalvojote, kad gražus prinokęs raudonas obuolys gali būti nuodų šaltinis? Vienas – ne, tačiau ir jo nederėtų sukrimsti viso su jame esančiomis sėklomis. Arbata iš kvepiančių pomidorų, bulvių lapelių ar šakelių – taip pat kenksmingas gėrimas.
Įvairius mityboje vartojamus augalus „persekioja“ oksalatai, glikoalkaloidai, kancerogenai, mikotoksinai, nitratai, nitrozoaminai ir kiti toksiški junginiai. Kiekvienu atveju cheminės medžiagos sukeltas kenksmingas poveikis priklauso nuo suvalgytos dozės.
Nors daugelis vegetarų ar veganų gyvulinės kilmės produktus yra linkę sieti su ligomis, o augalinės – priešingai – su sveika mityba, ilgaamžiškumu ir gera savijauta, vertėtų susimąstyti, ar pastarieji tokie jau „nekalti“ mūsų organizmui.
Jei lankydamiesi egzotiškoje šalyje nutarsite paskanauti šviežio migdolo ar muskato riešuto, verčiau to nedarykite. Šviežumas gali būti ir nuodų šaltinis. Įvairių vaisių ir daržovių saugumą vartotojams užtikrina tik pramoninis jų apdorojimas.

Kukurūzų spragėsiuose iš mikrobangų krosnelių – diacetilas

Maišeliai, kuriuose sudėti spraginimui skirti kukurūzai, sudėtyje turi toksinių cheminių medžiagų, tarp jų ir perfluoro oktano rūgšties, sietinos su nevaisingumo ir vėžio junginių atsiradimo priežastimi.
Tyrimai parodė, kad mikrobangomis šildomas maišelis išskiria šias cheminės medžiagas ir pastarosios patenka į spragėsius. Gamintojai yra pažadėję šių cheminių medžiagų atsisakyti iki 2015 metų. Taip pat teigiama, kad sviesto skonio spragėsiuose yra diacetilo – kvapiosios medžiagos, išskiriančios nuodingus dūmus, tačiau jie pavojingesni kasdien juos gaminantiems prekiautojams. Namie juos ruošiantys apie galimą žalą galėtų svarstyti jei juos ruošia bent 2 kartus per dieną pastaruosius 10-12 metų ir nesisaugo susikaupusių garų.

Vaisių sėklose ir kauliukuose – cianidai
Obuolių sėklose, vyšnių, abrikosų, nektarinų, persikų, ir slyvų kauliukuose aptinkami Ciano vandenilio rūgšties (HCN) junginiai. Amerikos medicinos asociacija (The American Medical Association, AMA) skelbia, kad per didelis suvalgytų obuolių sėklų ir kitų vaisių kauliukų kiekis gali būti mirtinas žmogaus organizmui, kadangi šis apsinuodija toksiškais cianogeniniais glikozidais ar cianidais. Tiksli mirtina dozė nėra nustatyta. Teigiama, kad prarytos vieno obuolio sėklos paprastai nėra nekenksmingos suaugusiems. Vaikai pažeidžiami labiau – 15 abrikosų kauliukų juos gali pražudyti. Apsinuodijusiam pasireiškia padidėjęs prakaitavimas, pilvo skausmai, vėmimas ir mieguistumas, o sunkiais atvejais – ir traukuliai, šlapimo nelaikymas, koma ar net mirtis. Obuolius patartina valgyti ne tik be sėklų, bet ir prieš gaminant iš jų sultis ar kepant, pašalinti kenksmingą šerdį. Vyšnių kauliukų branduolių kramtyti, juos sužeisti ar kitaip smulkinti nevalia, nes šie prisotinti jau minėta ciano vandenilio rūgštimi (vandenilio cianidu). Vertėtų paminėti, kad obuolius „apsaugoti“ galima net iki 40 skirtingų rūšių pesticidais. Patartina vaisius kruopščiai plauti, arba rinktis alternatyvą – ekologiškiau išaugintą produkciją.

Šeivamedyje – cianidas

Augalas žiedai ir prisirpusios uogos naudojamos maistui ir vaistiniams preparatams, parfumerijoje, tačiau maistui naudoti kitas šeivamedžio dalis – šaknis, stiebus, lapus – pavojinga. Nevisiškai sunokę vaisiai šiek tiek kenksmingi ir dirgina skrandį. Termiškai apdorotose uogose nuodingų medžiagų visai neaptinkama.

Rabarbaruose – oksalatai
Rabarbaruose esanti obuolių rūgštis suteikia jam tipišką skonį. Ypač daug vitamino C ir geležies turinčius lapkočius reikia ne nupjauti, o išsukti. Jie nulupami ir valgomi žali arba virti. Augalo lapai – nevalgomi, nes juose yra daug nuodingų medžiagų. Monokalio oksalato rūgšties yra ne tik rabarbaruose, bet ir rūgštynėse, kiškio kopūstuose. Šios rūgšties perteklius dirgina virškinamojo trakto sieneles, gali sukelti maistinių medžiagų trūkumą organizme. Vartoti dideliais kiekiais juos yra kenksminga. Džiovintuose šakniastiebiuose ir šaknyse be flavonoidų ir taninų randama ir antraceno darinių – antrachinono glikozidų, kurie veikia kaip laisvinamieji. Iš jų gaminami vaistiniai preparatai. Valgyti rabarbarus galima tik pavasarį, kadangi vasarą augalų lapuose ir lapkočiuose didėja nuodingos rūgštynių rūgšties kiekis.
Žaliavalgis vartoja termiškai neapdorotą maistą. Tai yra jokių troškinių, kepinių, arbatų, šokoladų ir t.t. Galima valgyti žalias šviežias daržoves, vaisius ir jų kokteilius

Pomidoruose – glikoalkaloidai

Pats pomidoras – vertingas organizmui maistas, tačiau nuodų – didelį nervingumą ir skrandžio sutrikimus sukeliančių glikoalkaloidų – yra jo lapuose ir stiebuose. Tai kancerogenas, dėl kurio poveikio silpnėja centrinė nervų sistema, sukeliamas inkstų uždegimas. Pastarosiomis augalo dalimis siūloma skaninti maistą jo ruošimo metu – kepant ar verdant – ir būtinai nepamiršti išimti prieš patiekiant. Esą maistui tai suteikia subtilų skonį, o kancerogeninių medžiagų lieka labai mažai.

Bulvėse – glikoalkaloidai
Kaip ir pomidorai, bulvės nuodingąsias medžiagas kaupia stiebuose ir lapuose, tačiau jų galima aptikti ir pačioje daržovėje. Jei bulvė žalia, vadinasi joje taip pat susikaupusi didelė koncentracija glikoalkaloidų. Nors apsinuodijimai reti, visgi jų pasitaiko – žmogų pykina, jis vemia, viduriuoja, ima dažniau plakti širdis, kamuoja dusulys, traukuliai, o sunkiausiais atvejais netenka sąmonės. Mirčių per pastaruosius 50 metų dėl apsinuodijimų yra pasitaikę. Priežastis – žalių bulvių vartojimas ir gėrimas arbatos iš bulvių augalo lapų. Iškastas bulves reikia laikyti tamsiai, kitaip jos sužaliuoja, sudygsta ir tampa nuodingomis. Bulvės, kurios nuolat purškiamos fungicidais ir pesticidais, šias chemines medžiagas pasisavina.

Čili pipirai

Raudonuosiuose pipiruose – kapsaicinas
Iš viso pasaulyje yra apie 400 rūšių čili pipirų, o jų aštrumas stipriai skiriasi. Čili pipiruose yra aktyvaus chemikalo – kapsaicino, kuris ir sukelia burnoje „degimo“ jausmą. Vienas ar keli čili pipirai nepakenks, tačiau perdozavusiam žmogui gali pasireikšti pilvo skausmai, dirginimas ar net tapti mirties priežastimi. Jei deginimas stiprus, jį numalšinti galima pieno produktais, ypač pasaldintais – ledais arba jogurtu. Čili pipirų stiebai ir lapai nuodingi. Visgi, kapsaicino preparatai yra naudojami malšinant skausmą, taip pat turi antivėžinių savybių. Klasikinis Tabasco padažas yra pakankamai silpnas. Jalapeno pipiras už jį triskart „degesnis“, tačiau dukart silpnesnis už serrano. Habanero pipiras net 140 kartų aštrumu lenkia Jalapeno, o jame esantis kapsaicinas gali dirginti odą paprasčiausiai perpjovus pipirą pusiau. Ši cheminė medžiaga tokia stipri, kad naudojama ir pipirinių dujų sudėtyje.

Grybuose ir pelėsyje – mikotoksinai

Nuodingi grybai, ant kukurūzų, žemės riešutų, miežių, kviečių, avižų, ir pupelių susidaręs pelėsių sluoksnis – pagrindiniai mikotoksinų šaltiniai. Apsinuodijimas gali sukelti įvairius negalavimus, haliucinacijas, stiprų prakaitavimą, vėmimą, pilvo spazmus, traukulius, komą ir net mirtį. Vienintelis patarimas – miške nerinkti tų grybų, dėl kurių nesate visiškai tikri. Dalis valgomų ir nuodingų grybų yra panašios išvaizdos, tačiau pastarieji kiek išsiskiria spalva, dydžiu, kepurėlės forma ir parametrais. Įsigytus grūdinius produktus ir riešutus reikėtų laikyti vėsioje, sausoje vietoje, ir vartoti ne ilgiau nei keletą mėnesių. Pasaulyje žinoma apie 38 tūkstančiai grybų rūšių, apie 5 proc. jų nuodingi (toksiški). Mūsų krašte tokių – daugiau nei 60 rūšių.

Karčiuosiuose migdoluose – glikozidai

Migdolai – tai vienos iš naudingiausių augalo sėklų, tačiau ne riešutas, kaip daugelis juos pratę vadinti. Dėl stipraus kvapo labiausiai „prigiję“ yra kartieji migdolai, savyje turintys didelį kiekį nuodingos medžiagos, kuri pašalinama tik termiškai sėklą apdorojus – kepinant, verdant ir skaldant. Nuodų kiekis – toks pat kaip ir abrikosų kauliukuose. Visi parduodami migdolai yra termiškai apdoroti, o nuodingos medžiagos pašalintos. Tuo tarpu saldžiaisiais ir plonasieniais migdolais galima mėgautis be išankstinio terminio jų apdorojimo.

Anakardžiuose – nuodingos dervos

Anakardžių riešutai turi labai daug geležies, kalio, cinko, todėl rekomenduotini turintiems širdies problemų. Tačiau nuo medžių egzotiškuose kraštuose jų skabyti ir valgyti nevalia – sunokusio vaisiaus kevalas turi nuodingų dervų ir yra nevalgomas. Nuskintų riešutų kevalai pirmiausia apdorojami aukštos temperatūros garais arba atidaromi specialiais prietaisais. Šių riešutų galima įsigyti tik išgliaudytų. Apsinuodijimų iššauktus negalavimus dažniausiai pajunta juos apdorojantys darbuotojai.

Vartotojo avataras
Nicole
Virtuozas
Virtuozas
Pranešimai: 4670
Užsiregistravo: 09 Rgp 2009, 02:26
Pliusai: 56
Miestas: Marburg

Re: Nesaugūs maisto produktai. Apie juos plačiau

Standartinė Nicole » 03 Bal 2012, 18:01

Šlykščiausi maisto priedai, apie kuriuos dažniausiai nutylima

Maistu prekiaujančios bendrovės, reklamuodamos savo gaminius, dažnai nevengia pabrėžti tam tikrų produktų privalumų: egzotiško jų kvapo ar skonio, nedidelio kaloringumo, vitaminų gausos. Tačiau retai kada įvardijami nesveiki ar net šlykštoki priedai. Žuvų pūslės, bebro išangės liaukos, susmulkinti vabalai, smėlis ar žmogaus plaukai – sunku patikėti, tačiau tai - tik dalis to, ką maistui „paskaninti“ naudoja verslininkai, rašo portalas businessinsider.com.

Raudoni dažai – iš vabalų

Valgydami jogurtą, vyšnių džemą, pyragus ir pomidorų padažą jūs greičiausiai suvartojote per 70 tūkst. vabalų, kurie maisto produktuose naudojami tam, kad raudona spalva būtų intensyvesnė.

Leduose – bebro išangės liaukos

Vanilės ir aviečių skonio ledai tampa gardesni, kai į juos įmaišoma bebro sekreto ir šlapimo mišinio. Šio gyvūno liaukų taip pat yra ir kvepaluose. Jeigu mėgstate ledus, tačiau stengiatės sumažinti suvalgomas porcijas - kitą kartą pagalvokite apie bebro išangę, siūlo žinomas virtuvės šefas Jamie Oliveris.

Aluje – žuvies pūslė

Želatina arba džiovintos žuvų pūslės alui suteikia auksinį atspalvį. BBC išsiaiškino, kad ši sudedamoji dalis ypač populiari Didžiojoje Britanijoje.

Čili sriuboje – smėlis

Viena iš čili sriubos sudedamųjų dalių – silicio oksidas, kitaip – smėlis arba stiklo milteliai.

Guminukuose – kiaulės kremzlės

Guminukuose ir želė yra želatinos. Tai skaidri bespalvė arba gelsvoka smukli, beveik beskonė medžiaga, gaunama iš gyvūnų, dažniausiai kiaulių, jungiamojo audinio kolageno.

Kramtomojoje gumoje – avies sekretas

Iš avies vilnos gaunama riebus sekretas, kuri, kaip maisto priedas, naudojama suminkštinti kramtomąją gumą. Taip pat šios medžiagos galima rasti kūdikiams skirtuose produktuose bei kosmetikoje, skirtoje apsisaugoti nuo kenksmingo saulės poveikio.

Sūryje – pjuvenos

Celiuliozė arba medžio plaušas naudojamas kaip sudedamoji tarkuoto sūrio dalis. Per vieną tyrimą buvo nustatyta, kad pjuvenas savo produktuose naudoja nemažai bendrovių.

Duonoje – anties plunksnos ir žmogaus plaukai

L-cisteinas – amino rūgštis, dažnai naudojama tešlos gamyboje, kaip minkštinanti medžiaga. Ji gaminama iš anties plunksnų arba žmogaus plaukų. Tiesa, kaip teigia businessinsider.com, dar anksčiau darytame tyrime buvo nustatyta, kad populiariuose karštuose „McDonald's“ pyragėliuose yra naudojamos anties plunksnos.

Bulvių traškučiuose – valymo priemonės

Bulvių traškučiuose naudojamos medžiagos aptinkamos ir daugelyje valymo priemonių. Tik pastarosiose jos prailgina priemonių galiojimo laiką, o traškučiams neleidžia išblukti.
saltinis: http://www.lrytas.lt/-13333103391332073 ... tylima.htm 075
Paveikslėlis

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Re: Nesaugūs maisto produktai. Apie juos plačiau

Standartinė Ramunė » 03 Bal 2012, 18:08

Oi, geriau būčiau neskaičiusi..... 078 078

Vartotojo avataras
Nicole
Virtuozas
Virtuozas
Pranešimai: 4670
Užsiregistravo: 09 Rgp 2009, 02:26
Pliusai: 56
Miestas: Marburg

Re: Nesaugūs maisto produktai. Apie juos plačiau

Standartinė Nicole » 03 Bal 2012, 18:17

Manau lietuviskoj produkcijoj dar taip baisiai nera,bet jei toliau lygiuosimes i visokias amerikietiskas tragedijas,netruksim sulaukt ne tik vabalu :mrgreen:
Paveikslėlis

Vartotojo avataras
Ramunė
GURU
GURU
Pranešimai: 17172
Užsiregistravo: 22 Spa 2006, 13:31
Pliusai: 736
Miestas: Kėdainių raj.
Susisiekti:

Re: Nesaugūs maisto produktai. Apie juos plačiau

Standartinė Ramunė » 03 Bal 2012, 19:24

Kažkaip men atrodo, kad dar daugiau lietuviškoj to brudo yra :roll: kai pasiklausau vet. specialistų ( neoficialių, prie puodelio kavos, kalbų), kaip ir iš ko gamina dešras, kaip vištieną "farširuoja", kad minkšta būtų ir t.t. ir t.d., plaukai šiaušiasi :evil:

Skelbti atsakymą