Tostai
Ėjo keliu laimė, meilė ir sveikata. Priėjo namą, pasibeldė, paprašė įsileisti. Bet name buvo tik viena laisva vieta. Šeimininkai pasvarstė: ką įsileisti prie židinio? Nusprendė, kad svarbiausia - laimė, ją ir priėmė, o meilę ir sveikatą paliko prieangyje. Ir pirmiausia iš namo tyliai išėjo meilė, paskui ir sveikata, o vėliau išėjo ir laimė.
Priėjo kitą namą, kur irgi buvo tik viena vieta. Čia šeimininkai nusprendė įsileisti sveikatą. Kas per laimė ir kas per meilė be sveikatos? O meilė ir laimė buvo paliktos prieangyje. Ir iš pradžių išėjo meilė, po to laimė, o paskui jas ir sveikata.
Trečiajame name žmonės nusprendė, kad svarbiausia yra meilė. Ir ji liko name. O kai paliko meilė, pasiliko ir sveikata, ir laimė. Tad išgerkime už tai, kad pirmiausia įsileistume meilę!
Priėjo kitą namą, kur irgi buvo tik viena vieta. Čia šeimininkai nusprendė įsileisti sveikatą. Kas per laimė ir kas per meilė be sveikatos? O meilė ir laimė buvo paliktos prieangyje. Ir iš pradžių išėjo meilė, po to laimė, o paskui jas ir sveikata.
Trečiajame name žmonės nusprendė, kad svarbiausia yra meilė. Ir ji liko name. O kai paliko meilė, pasiliko ir sveikata, ir laimė. Tad išgerkime už tai, kad pirmiausia įsileistume meilę!
Kartą paskendo laivas. Visi keleiviai žuvo, išsigelbėjo tik tėvas ir sūnus. Plaukia jie per bangas, įsikibę į rąstą, ir sūnus klausia tėvo:
- Sakyk, tėve, ar dar gali būti kam sunkiau, negu mums dabar?
- Tam dar sunkiau, sūnau, - atsakė tėvas, - kas artimo žmogaus laukdamas vis į kelią žiūri.
Tad išgerkim už tuos, kurie laukia!
- Sakyk, tėve, ar dar gali būti kam sunkiau, negu mums dabar?
- Tam dar sunkiau, sūnau, - atsakė tėvas, - kas artimo žmogaus laukdamas vis į kelią žiūri.
Tad išgerkim už tuos, kurie laukia!
Mokytojas nori vaizdžiai paaiškinti skirtumą tarp rožės ir kaktuso:
- Įsivaizduokite dailiai apsirengusią jauną, gražią moterį.. Tai tokia esanti rožė. O šalia jos stovi žalia neišvaizdi būtybė, kuri ir žydėt retai žydi, o dažniausiai ji bežiedė. Ta būtybė šalia rožės atrodo verta pasigailėjimo. Kas tai galėtų būti?
- Aišku, pone mokytojau,-atsakė mokinys, - tai rožės vyras.
Pakelkime taures už rožių vyrus!
- Įsivaizduokite dailiai apsirengusią jauną, gražią moterį.. Tai tokia esanti rožė. O šalia jos stovi žalia neišvaizdi būtybė, kuri ir žydėt retai žydi, o dažniausiai ji bežiedė. Ta būtybė šalia rožės atrodo verta pasigailėjimo. Kas tai galėtų būti?
- Aišku, pone mokytojau,-atsakė mokinys, - tai rožės vyras.
Pakelkime taures už rožių vyrus!
Vieną gražų vakarėlį nuėjau aš į šokius, atsisėdau į kamputį ir ten apžvelgiau visus. Pamačiau aš ten mergaitę, prižadėjo man ji duoti.. Nieko blogo negalvokit, į žanduką pabučiuoti. Kai išsivedžiau ją šokti įkišau jai prie visų.. Nieko blogo negalvokit baltą rožę tarp kasų. Kai parsivedžiau namo ją, ištraukiau didelį.. Nieko blogo negalvokit sauso vyno butelį. Po to karto man stovėjo 3 dienas ir 3 naktis.. Nieko blogo negalvokit Josios veidas pries akis..
Tad pakelkim už dideli buteli!
Tad pakelkim už dideli buteli!
Policininkas sulaikė vairuotoją už greičio viršijimą. -Aš priverstas jus nubausti,-pareiške jis. -Bet juk aš važiavau 50km/h greičiu,- teisinasi sulaikytasis. -Pone, jus švilpėte 90km/h greičiu. -Prisiekiu visais šventaisiais: aš neviršijau greičio! Ka, jūs netikite mano garbės žodžiu? Čia atsiveria mašinos durelės ir vairuotojo žmona sako: -Kai mano vyras išgeria, su juo gincčtis beprasmiška! Pakelkime taures už tai, kad žmonos nesikištu į besiginčijančiu vyru reikalus.
Pažinojau vieną tinginį. Šis tinginių pantis kiekvieną rytą darydavo mankštą, prausdavosi po šaltu dušu, kad nereikėtų vaikščioti į vaistinę. Nuo ryto iki vakaro triusė darže, kad tik nereikėtų žiemą vaikščioti į turgų ar daržovių parduotuves. Jis tingėjo nueiti į statybos kontorą ir sodo namelį pastatė pats. Kur tu rasi kitą tokį tinginių pantį? Tad nesmerkime tokių tinginių, o verčiau pakelkime už juos taures.
Kartą vienas turtingas karalius turėjo gražuolę dukrą. Jis uždarė ją j aukštą aukštą bokštą ir tarė visiems, jog tas drąsuolis, kuris pajėgs užkopti j šį bokštą, galės vesti gražuolę dukrą ir dar gaus gerą priedą - pusę karalystės. Na, o to drąsuolio, kuris nepajėgs įveikti bokšto, lauks žiauri bausmė - jis bus nustumtas bedugnėn. Ir šati atsirado pirmasis drąsuolis. Kopė, kopė į bokštą, bet įkopti nepavyko. Ir jis buvo nustumtas bedugnėn. Tas pats atsitiko ir antrajam drąsuoliui. Ir tik trečiajam jaunuoliui pavyko įkopti į bokštą. Ir ką gi - karalius duotą žodį tęsėjo. Jis tarė drąsuoliui: „Imk į žmonas mano dukrą ir dar gausi pusę mano karalystės". Bet jaunuolis atšovė: „Nieko man nereikia. Nustumkite mane bedugnėn. - Kodėl? - nejuokais nustebo karalius. - Dėl kompanijos aniems dviems! - atsakė jaunuolis. Tad išgerkim šią taurę už kompaniją!
Paupys. Šiltas vasaros vakaras. Ant kranto sėdi jis ir ji. Aplinkui nė gyvos dvasios. Krūmuose lakštingalos suokia...
- Meilute, duok! – paprašė jis.
- Negaliu! - griežtai atšovė ji.
- Na, tik vieną!
- Neduosiu.
- Pupuliuk, tik vieną, na, tik vienui vieną...
- Nė už ką.
- Brangioji, nepalyginamoji, mylimoji...
-Jau girdėjau...
- Negi nepasigailėsi manęs?
- Neprašyk, negausi.
- Lakštingalos suokia... Širdis tiesiog alpsta, kaip norisi...
- Ir tegul alpsta.
- Nejaugi tu būsi tokia kietaširdė?
- 0 ką aš darysiu atidavusi tau paskutinę cigaretę?
Pakelkime taures už nerūkančiuosius.
- Meilute, duok! – paprašė jis.
- Negaliu! - griežtai atšovė ji.
- Na, tik vieną!
- Neduosiu.
- Pupuliuk, tik vieną, na, tik vienui vieną...
- Nė už ką.
- Brangioji, nepalyginamoji, mylimoji...
-Jau girdėjau...
- Negi nepasigailėsi manęs?
- Neprašyk, negausi.
- Lakštingalos suokia... Širdis tiesiog alpsta, kaip norisi...
- Ir tegul alpsta.
- Nejaugi tu būsi tokia kietaširdė?
- 0 ką aš darysiu atidavusi tau paskutinę cigaretę?
Pakelkime taures už nerūkančiuosius.
Kartą duktė ėmė ir pasiskundė savo motinai:
- Mamyte, aš su Tomuku draugauju jau treti metai, bet jis pradėjo su manimi negražiai elgtis. Kaip jam reikėtų atkeršyti?
Motina pataria:
- Ištekėk už jo!
- Mamyte, aš už jo netekėsiu. Jis bedievis: netiki, kad yra pragaras.
- Mano brangute, ištekėk, ir jis įsitikins, kad pragaras tikrai yra.
Tad pakelkim taures už protingus motinų patarimus savo dukroms.
- Mamyte, aš su Tomuku draugauju jau treti metai, bet jis pradėjo su manimi negražiai elgtis. Kaip jam reikėtų atkeršyti?
Motina pataria:
- Ištekėk už jo!
- Mamyte, aš už jo netekėsiu. Jis bedievis: netiki, kad yra pragaras.
- Mano brangute, ištekėk, ir jis įsitikins, kad pragaras tikrai yra.
Tad pakelkim taures už protingus motinų patarimus savo dukroms.
Vienas vaikinas įsimylėjo kitatautę merginą. Artimiau su ja susidraugavęs, nusprendė vesti. Mergina į jo pasiūlymą taip atsakė:
- Aš ištekėsiu už tavęs, bet prieš tai tu privalai atlikti man šimtą darbų.
Vaikinas sutiko su jam iškeltomis sąlygomis ir ėmė vykdyti jos kaprizus. Iš pradžių ji privertė vaikiną įkopti į aukštą ir gana stačią uolą. Vėliau liepė nušokti nuo stačios uolos. Šokdamas nuo aukštos uolos vaikinas susilaužė koją. Tada mergina įsakė jam vaikščioti ir... nešlubuoti. Ir vardino gražuolė kaskart vis naujas užduotis: perplaukti plačią ir sraunią upę, parklupdyti įsišėlusį žirgą, nušauti aukštai padangėje skrendantį paukštį ir t.t. ir t.t.
Taip vieną po kitos vaikinas atliko devyniasdešimt devynias labai sunkias užduotis. Liko vienintelis, paskutinis - šimtasis darbas. Tada mergina jam tarė:
- 0 dabar pamiršk savo tėvą ir motiną, pamiršk savo gimtąją kalbą.
Vaikinas piktai pasižiūrėjo į ją, nieko nepasakęs šoko ant žirgo ir nušuoliavo visiems laikams.
Pakelkime taures už tai, ko niekada negalima išsižadėti - tėvų ir savo gimtosios kalbos!
- Aš ištekėsiu už tavęs, bet prieš tai tu privalai atlikti man šimtą darbų.
Vaikinas sutiko su jam iškeltomis sąlygomis ir ėmė vykdyti jos kaprizus. Iš pradžių ji privertė vaikiną įkopti į aukštą ir gana stačią uolą. Vėliau liepė nušokti nuo stačios uolos. Šokdamas nuo aukštos uolos vaikinas susilaužė koją. Tada mergina įsakė jam vaikščioti ir... nešlubuoti. Ir vardino gražuolė kaskart vis naujas užduotis: perplaukti plačią ir sraunią upę, parklupdyti įsišėlusį žirgą, nušauti aukštai padangėje skrendantį paukštį ir t.t. ir t.t.
Taip vieną po kitos vaikinas atliko devyniasdešimt devynias labai sunkias užduotis. Liko vienintelis, paskutinis - šimtasis darbas. Tada mergina jam tarė:
- 0 dabar pamiršk savo tėvą ir motiną, pamiršk savo gimtąją kalbą.
Vaikinas piktai pasižiūrėjo į ją, nieko nepasakęs šoko ant žirgo ir nušuoliavo visiems laikams.
Pakelkime taures už tai, ko niekada negalima išsižadėti - tėvų ir savo gimtosios kalbos!
Vaikinas atėjo pas mylimosios tėvus pirštis. Tėvas atidžiai klausosi jo prisipažinimų.
- Aš negeriu svaiginamųjų gėrimų! — sako vaikinas.
- Pagirtina!
- Nerūkau.
- Labai gerai, — sutinka tėvas.
- Kortų net į rankas neimu.
- Aišku...
- Gyvenu tvarkingai. Vakarais niekur neslampinėju gatvėmis...
- Puiku.
- Ar galiu tikėtis jūsų dukters rankos?
- Niekuomet! - suriko tėvas. - Vaikine, aš nenoriu, kad mano žmona man prikaišiotų ir tamstą rodytų pavyzdžiu.
Tad pakelkime taures už tuos, kurie gyvenime ne angelai!
- Aš negeriu svaiginamųjų gėrimų! — sako vaikinas.
- Pagirtina!
- Nerūkau.
- Labai gerai, — sutinka tėvas.
- Kortų net į rankas neimu.
- Aišku...
- Gyvenu tvarkingai. Vakarais niekur neslampinėju gatvėmis...
- Puiku.
- Ar galiu tikėtis jūsų dukters rankos?
- Niekuomet! - suriko tėvas. - Vaikine, aš nenoriu, kad mano žmona man prikaišiotų ir tamstą rodytų pavyzdžiu.
Tad pakelkime taures už tuos, kurie gyvenime ne angelai!
Ak, kaip malonu tave matyti! Nesimatėme nuo pat tavo vestuvių! - čiauškėjo draugė. - Na, kaip sekasi ištekėjus?
- Verčiau neklausk. Viskas taip brangu, o vyras mažai uždirba.
- Kaip tai? Juk tu gyreisi, kad jis labai turtingas.
- Nieko panašaus. Tuomet aš sakiau, kad jis pinigų turi daugiau nei proto.
Pakelkime taures, kad vyrai visada turėtų daug pinigų, o dar daugiau proto.
- Verčiau neklausk. Viskas taip brangu, o vyras mažai uždirba.
- Kaip tai? Juk tu gyreisi, kad jis labai turtingas.
- Nieko panašaus. Tuomet aš sakiau, kad jis pinigų turi daugiau nei proto.
Pakelkime taures, kad vyrai visada turėtų daug pinigų, o dar daugiau proto.